Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Tikiuosi, kad tas, kurios mėgsta mano muziką, paveiks mano žodžiai“

Justė Arlauskaitė-Jazzu
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Justė Arlauskaitė-Jazzu
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Svarbu apie krūties vėžį kalbėti garsiai. Būti „Avon“ žygio prieš krūties vėžį ambasadore didžiulė atsakomybė, bet nereikia ta liga sirgti, kad suprastum, kaip tai svarbu“, – ragindama moteris nesibaiminti krūties vėžio profilaktikos sakė dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.

23-ejų mergina teigė pati turėjusi artimų žmonių, sirgusių vėžiu, tad suprantanti, kokia didelė gali būti delsimo kaina. „Stengiuosi dalyvauti daugybėje akcijų, man iš tiesų rūpi. Aš turiu gerbėjų, savo bendraamžių. Jei joms ką nors reiškia mano muzika, ką nors reikšti turėtų ir mano nuomonė. Noriu paraginti, kad ir jaunos mergaitės eitų tikrintis“, – sakė Justė. Ji tikino, kad juodvi kartu su mama jau sutarusios dėl profilaktinio patikrinimo.

Kadangi spalis – tarptautinis kovos su krūties vėžiu mėnuo, jėgas suvienijo kompanijos „Avon“ prieš devynerius metus įkurtas „Rožinio kaspino“ fondas ir leidykla „Metodika“. Drauge su J.Arlauskaite-Jazzu renginyje dalyvavo buvusi manekenė Aistė Jasaitytė-Čeburiak, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atstovai.

Ketvirtadienį buvo pristatytas jungtinis „Rožinio kaspino“ fondo ir leidyklos „Metodika“ projektas, skirtas rinkti lėšas kovai su krūties vėžiu Lietuvoje. Dalis kiekvienos Rebeccos Skloot knygos „Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas“ pardavimo kainos bus skiriama Vilniaus universiteto Onkologijos institutui Krūtinės chirurgijos ir onkologijos poskyriui.

Pasak VU Onkologijos instituto III Onkochirurgijos skyriaus vedėjo habil. dr. Valerijaus Ostapenko, krūties vėžiu Lietuvoje per metus suserga apie 1,5 tūkst. moterų. Jei liga diagnozuojama pirmojoje stadijoje, išgyvenamumas siekia net 90 proc. Europos mastu pagal sergamumą šia liga Lietuva yra per vidurį – daugiau sergama Skandinavijoje.

„Mokslas šiai dienai neturi priemonių, kurios galėtų užkirsti ligą, tad moterys turėtų rūpintis sveikata ir pasitikrinti pačios. Didžiausia rizikos grupė 50–60 metų, apie 400 tūkst. tokio amžiaus moterų kas dvejus metus patikrinama valstybė lėšomis“, – sakė V.Ostapenko.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką