Pradėjau mažiau rodyti dėmesio žmonai, abu pasinėrėme į kasdieninius rūpesčius ir rutiną, mažai kur išvažiuodavom, vien tik namai. Draugų daug neturime. Atvirai pasakysiu, net nepastebėjau, kaip atšalo žmonos jausmai man, o ir pats jau esu pasimetęs. Nenoriu, kad šeima iširtų, nenoriu jų prarasti... Dabar namuose liko tik vaikų juokas, mes su žmona tik iš reikalo vienas kitam kažką pasakome, sekso irgi nėra. Nežinau, ko griebtis? Žinau, kad tokia padėtis atsirado ir dėl mano kaltės. Žmona irgi draskoma iš vidaus, kaip elgtis. Abu suprantame, kad esame įsipareigoję šeimai. Bet ar galima atgaivinti tai, kas buvo. Širdis dar vis kirba, kai būnu šalia jos, tik nežinau ką ji galvoja. Jei galite patarkite. Pagarbiai, Martynas.
Sveikas, Martynai. Iš tavo laiško man susidarė įspūdis, kad tu pats neblogai supranti, kas su jumis vyksta. Tavo situacija – chrestomatinis jaunos šeimos pavyzdys, kai vyras visa galva pasineria į darbus ir imasi atsakomybės už finansus, o žmona lieka namuose ir rūpinasi buitimi bei vaikais: netrukus abu pasijunta neįvertinti, pavargę ir nutolę. Anksčiau buvęs bendrumo jausmas blėsta, porai tampa nebeaišku, kodėl jie yra kartu, kas juos sieja, nejaugi tik vaikai…
Labai gerai, kad tu matai savo klaidas, nesi linkęs kaltinti žmonos, įsijauti į jos situaciją, matai jos jausmus, jos sunkumą. Bet ar sakei jai tai? Ar parodei žmonai, kad tu ją supranti? Ar ji žino, kad tu taip išgyveni, kad ji tau tokia brangi, mylima, kaip beprotiškai skaudu tau būtų prarasti šeimą? Ar ji žino, kad tavo širdis, kaip tu pats rašai, vis dar kirba, kai būni šalia jos?
Atgal į romantišką praeitį
Tau labai svarbu pasidalinti savo jausmais su žmona, atsiprašyti jos, kad taip ilgai jos „nepastebėjai“ ir pabandyti ją prakalbinti, atitirpdyti ledus. Tegu ji išlieja savo apmaudą, nuoskaudą, nusivylimą. Įsiklausyk, nesigink. Gal išsiliejusi žmona atšils. Gal paaiškės, kad ir ji vis dar myli tave.
Dabar tu vienas suki galvą, kaip atgaivinti jūsų jausmus, jūsų meilę. O gal jūs galite kurį vakarą suguldę vaikus, pasvarstyti apie tai kartu? Ką jūs abu galėtumėt keisti nusistovėjusioje rutinoje? Galbūt galite susitarti bent porąkart per mėnesį praleisti dviese, nuvažiuoti į tą vietą, kur susipažinote, pasivaikščioti gatvėmis, kuriomis vaikščiojote pirmaisiais savo pažinties mėnesiais, pažiūrėti savo vestuvines nuotraukas...
Kai išsikalbėsite, išsakysite vienas kitam savo jausmus, skaudulius, rūpesčius, atgims ir ryšys, ir seksualinis gyvenimas. To jums ir linkiu.
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com.
