-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Karina Jeremian: pirmoji santuoka buvo vertinga patirtis (papildyta gruodžio 9 d.)

Tai turėjo likti paslaptis. Kam gi malonu pasakoti apie savo skyrybas – pirmąsias, gyvenimo pernelyg negriaunančias, bet vis tiek paliekančias žymę biografijoje ir širdyje?..
Karina Jeremian
Karina Jeremian / Viganto Ovadnevo nuotrauka
Temos: 1 Vestuvės

Šokėja, televizijos projekto „Šok su manimi“ dalyvė Karina Jeremian (27) mielai būtų nutylėjusi, kad ką tik oficialiai išsiskyrė su vyru ir šokių partneriu Justinu Duknausku (24). Tačiau teismų pateikiama informacija apie skyrybas – vieša, tad žurnalistai sąraše nesunkiai pastebėjo įsimenamą armėnišką pavardę. Faktas netrukus aplipo gandais, spėlionėmis ir piktais komentarais internete, todėl Karina, norėdama juos nutildyti, nutarė pasakyti savo tiesą.

Armėniško kraujo turinti juodaplaukė ir lietuvis prieš penkerius metus susipažino Anglijoje, Blakpulo šokių turnyre. Simpatija įsiplieskė iš pirmo žvilgsnio. Abu iki tol turėjo kitus šokių partnerius, bet nedvejodami su jais atsisveikino ir tapo neišskiriama pora. Aistros užteko viskam – ir šokiams, kuriuose Karina su Justinu labai greitai pradėjo skinti čempionų titulus, ir gyvenimui kartu. „Visą parą praleisdavome drauge – ir mėgaudavomės kiekviena minute, – ankstyvos jaunystės meilę Karina prisimena su nostalgiška šypsena. – Nepaleisdavome vienas kito iš akių, jei tekdavo trumpam išsiskirti – nežmoniškai ilgėdavomės ir „kabodavome ant telefono“, turėjome tų pačių pomėgių ir tų pačių tikslų.“

Ji nepamena, kas pirmasis prabilo apie vestuves: gal kažkuris iš draugų, gal pats Justas, gal – jo tėtis Vytautas Duknauskas, palankiai vertinęs naująją sūnaus partnerę. „Pretenzingų piršlybų nebuvo, Justas ant kelių nepuolė, – šypteli Karina. – Bet buvo linksma: juokais pradėję kalbėti apie vestuves, netrukus jau svarstėme pusiau rimtai, o po mėnesio – nunešėme prašymus.“ Vedybos nebuvo fiktyvios – taip, Karina siekė atstovauti Lietuvai pasaulio čempionatuose, bet būtų galėjusi tai daryti ir netekėdama už lietuvio. Lietuvos pilietybės ji neturi – santuoka su lietuviu tik palengvino įvairius migracijos rūpesčius daug keliaujant po pasaulį. Jauna moteris neslepia: dėl būsimos santuokos pernelyg nesuko galvos, nesvarstė, ar yra pasiryžusi su Justu gyventi iki žilos senatvės. Tuomet gyveno šia diena: santykiai su vaikinu buvo nuostabūs, artimieji plojo per petį ir tvirtino, jog jiedu – puiki pora, siekti aukštų rezultatų ant parketo irgi sekėsi puikiai. Jei būtų planavę tuoktis bažnyčioje, viskas būtų buvę kur kas rimčiau, bet į civilinę santuoką pernelyg rimtai nežiūrėjo. „Susituokėme Vilniuje, – pasakoja žavioji šokėja, po vedybų nepakeitusi pavardės. – Iškilmės buvo nedidelės, suvažiavo tik patys artimiausi, o kitą dieną išskridome į čempionatą. Medaus mėnuo praėjo mudviem įprastoje vietoje – ant parketo.“

Jauna moteris neslepia: dėl būsimos santuokos pernelyg nesuko galvos, nesvarstė, ar yra pasiryžusi su Justu gyventi iki žilos senatvės.

Didžiąją savo neilgo bendro gyvenimo dalį pora praleido Honkonge. Abu ambicingai siekė karjeros, bet pamažu tikslai ir požiūriai pradėjo skirtis. „Aš vis dažniau pasvarstydavau apie šokėjos karjeros pabaigą, – tarsteli Karina. – Užsisvajodavau apie normalų darbą, dienas be lėktuvų ir lagaminų. O Justui tokios mintys buvo visiškai svetimos: jis jaunas, karjera tik prasideda, tikslų – daugybė, šeimyninis gyvenimas tarp jų neįrašytas...“ Mergina nesiskundžia: ne, nebuvo taip, kad anksčiau jie būtų idealiai sutarę, o paskui staiga pradėję pyktis. „Mes visada buvome be galo temperamentinga pora, – šypteli. – Galima pamanyti, kad karštakraujė armėnė – tai aš, bet namuose kartais atrodydavo atvirkščiai. Justas – labai karšto kraujo, mėgstantis pulti į kraštutinumus, pasaulį spalvinantis tik baltai ir juodai. Jis – talentingas menininkas su visomis būdingomis savybėmis: gali labai mylėti, labai nekęsti, vieną dieną persiplėšti pusiau iš pavydo, kitą – būti švelnus lyg kačiukas. Su juo gyventi buvo įdomu, bet emociškai – labai sudėtinga, ir aš tiesiog ėmiau nebeištverti.“ Karšti ginčai virsdavo pabėgimais iš namų, šie – karštais sugrįžimais ir priesaikomis niekada nebesiskirti. Iki kito karto...

„Tarp mūsų neįsiterpė kiti žmonės, – neištikimybės šešėlį paneigia Karina. – Bet galiu pripažinti: gyventi su gražiais šokėjais vyrais nelengva. Jie išlepinti partnerių ir publikos, juos nuolat reikia stengtis išlaikyti prie savęs ir kovoti dėl jų dėmesio. Nenorėjau to daryti: juk aš – moteris, tegul dėl mano dėmesio kovoja!“ Buvimą kartu dar labiau apsunkino tai, kad treneris nutarė išskirti aistra ir žaibais kibirkščiuojančią porą. Abu gavo naujus partnerius, treniruodamiesi atskirai, kurį laiką dar bandė sugrįžti į bendrus namus. Bet santykiai tik aštrėjo. „Daug kartų apsispręsdavome: viskas, skiriamės, – prisimena Karina. – Prieš praėjusius Naujuosius apsisprendėme galutinai. Naujametę naktį jau praleidome atskirai: jis iš Honkongo išskrido į Vilnių, aš – pas tėvus į Kaliningradą. Sausio pirmąją sulaukiau jo skambučio: „Karina, atvažiuok...“ Bet reikalai susiklostė taip, kad nuvažiuoti pas jį man nepavyko. Jis tai suvokė kaip mano atsisakymą... Manau, tąkart ir įvyko tikrosios mūsų skyrybos.“ Bendro nekilnojamojo turto pora neturėjo, dėl smulkesnių daiktų susitarė taikiai. Išsiskyrė draugiškai ir išliko draugai: Karina dirba Justino tėvo šokių studijoje, dažnai pasidomi, kaip sekasi Justui, o jis niekuomet nepamiršta pasidomėti, kaip sekasi jai. „Jis tebėra karštakraujis, – užsimena. – Pradėjęs šokti su nauja partnere, tuoj įsimylėjo, dabar ruošiasi vestuvėms...“ Ar ji nevažiuos pasveikinti buvusio vyro? „Ne, nuotakai tai nepatiktų, – juokiasi. – O dar paskui, neduok Dieve, Justas sugalvotų atvažiuoti į manąsias...“

Kodėl jie iki šiol slėpė ne tik skyrybas, bet ir patį vestuvių faktą? „Apie vestuves neprireikė viešai pasakoti – nei labai žymūs buvome, nei kas nors klausė, – trūkteli pečiais Karina. – Šokių pasaulyje visi žinojo, kad esame susituokę, bet niekada nebuvome „parodomoji“ šeima. O kai ėmė grėsti skyrybos – natūralu, kad nesinorėjo apie tai daugžodžiauti.“ Draugas, su kuriuo šokėja bendrauja dabar, netruko iš jos bičiulių sužinoti apie nesklandumus šeimoje, bet aktyviai rodyti dėmesį pradėjo tik tuomet, kai ji nebegyveno su vyru. „Ar toji santuoka buvo klaida? – susimąsto Karina. – Ne, nedrįsčiau taip pasakyti, nes ji atnešė labai daug gražių momentų. Teisingiau būtų sakyti – tai buvo vertinga patirtis, kurios niekada nepamiršiu.“
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius