Keista koncertuoti be V.Kernagio

Prieš metus užgeso viltis, kad populiarusis Vytautas Kernagis įveiks piktą lemtį. Kovo 15 dieną Lietuvą ir išeiviją apskriejo žinia, kad su pasauliu atsisveikino pramogų scenos grandas. Tačiau šiomis dienomis dažnai skambės ir V.Kernagio atliekamos dainos, ir tos, kurias estrados grandui skiria jo bičiuliai bei kolegos.
Žinia, kad V.Kernagis susirgo onkologine liga, pasklido 2007-ųjų vasarą.
Žinia, kad V.Kernagis susirgo onkologine liga, pasklido 2007-ųjų vasarą. / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Tiesiog kartais norisi žmonių, kad galėčiau pakalbėti, ką nors papasakoti. Šito kartais pasiilgstu“, – 2007-ųjų rudenį prisipažino viešumoje pasirodęs onkologine liga sergantis dainininkas, aktorius, renginių vedėjas ir režisierius V.Kernagis. Dabar visi tie, kurie buvo jam neabejingi, galbūt atsidūsta: „Pasiilgome tavęs, Vytautai.“

Ilgamečio bičiulio trūksta ir kompozitoriui bei atlikėjui Andriui Kulikauskui. Paprašėme jo pasidalyti prisiminimais.

Bendraamžių atostogos

V.Kernagis: linksmas scenoje, rimtas, kai rengdavosi pasirodymams, smagus pašnekovas. Tokį jį prisimena gerbėjai, draugai ir artimieji. A.Kulikauskas su V.Kernagiu susibičiuliavo paauglystėje.  „Tuo metu buvome gal šešiolikmečiai, – prisimena pašnekovas. – Jis su tėvais ilsėjosi Juodkrantėje. Ten buvo mano „parduotos vasaros“ – poilsio namuose „Gintaras“ kiekvieną vakarą su bigbendu grodavau šokiams. Vytautas vaikščiodavo pamariu, per petį persimetęs gitarą. Susipažinome. Pasiūliau ir jam pagroti šokiams – ten jis mušė būgnus.“

V.Kernagis: linksmas scenoje, rimtas, kai rengdavosi pasirodymams, smagus pašnekovas. Tokį jį prisimena gerbėjai, draugai ir artimieji.

Atskirai ir kartu

Paskui A.Kulikauskas grįžo į Plungę, o V.Kernagis – į Vilnių. Nesimatė ilgą laiką. Vėl susitiko, kai plungiškis įstojo į sostinės J.Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Galiausiai nuolat bendrauti pradėjo, kai abu dirbo filharmonijoje: V.Kernagis – režisieriumi, A.Kulikauskas – ansamblio „Vilniaus aidai“ vadovu.

Taip atsitiko, kad šis kolektyvas buvo išformuotas. Tuo metu V.Kernagis paskambino A.Kulikauskui ir pasiūlė rengti kūrybos vakarus. Pasirodydavo trise: jiedu dainuodavo, pritardami gitara ir pianinu, o poetas Marcelijus Martinaitis skaitydavo eiles. „Tai būdavo literatūriniai susitikimai – važinėdavome po visą Lietuvą, – pasakoja A.Kulikauskas. – Kartą mudu su Vytautu susėdome pakalbėti. Pasiūliau kurti grupę ir užimti laisvus tapusius „Vilniaus aidų“ etatus, dar buvo aparatūra, kuria galima buvo naudotis.“ Taip atsirado „Dainos teatras“, į kurį dar buvo pakviesti kelių grupių nariai. Pavadinimą sugalvojo V.Kernagis.

„Dainos teatro“ šėlionės

„Dainos teatras“ rengdavo programas ir gastroliuodavo po Lietuvą. Viena buvo linksma, nuotaikinga, kai scenoje pasirodydavo pižamomis vilkintys artistai ir vaidindavo neva esantys „durnyne“. „Iš pradžių viską norėjome daryti rimtai ir gražiai, – pasakoja A.Kulikauskas. – Miestų salės lūždavo nuo publikos. Tačiau nuvažiuoji kur nors į kolūkį, matai, kad žmonės nesupranta – jiems per rimta. Ten žiūrovų vis mažėjo ir mažėjo. Tada sugalvojome pižamas, programa buvo sėkminga.“

V.Kernagis šėliodavo tik scenoje ar ir gyvenime? Pašnekovas sako, kad šis linksminosi saikingai. Pirmiausia ir svarbiausia jam buvo darbas. „Dar prieš keletą metų pas mane namie su Vytautu apie tas pižamas juokavome: ar galėjome pamanyti, kad daina „Mūsų dienos kaip šventė“, kurią mes ironiškai atlikdavome jas vilkėdami, vėliau visai rimtai skambės tūkstantinėms minioms“, – prisimena A.Kulikauskas.

Darbe ir kompanijoje

Jis sako, kad kaip vadovas V.Kernagis buvo atsakingas, pareigingas ir net pedantiškas. Dirbdavo, kiek reikėdavo, laiko neskaičiuodavo. Būdavo, kad abu užsidarydavo „Dainos teatro“ repeticijų kambarėlyje ir darbuodavosi iki paryčių. V.Kernagis kiekvieną programą, kiekvieną pasirodymą scenoje apgalvodavo iki smulkmenų. Prieš koncertus būdavo susikaupęs ir prašydavo jo netrukdyti.

Atsipalaiduodavo su kompanija. Ir degtinės išgerdavo. Per tokius pasisėdėjimus būdavo ironijos. Ant stalo paklodavo laikraštį, pastatydavo butelį, padėdavo užkandos – rūkytos žuvies, lašinių, svogūnų, juodos duonos. Menininkai apsimesdavo „homo sovietikus“. „Vytautas turėjo puikų humoro jausmą. Savas bičas. Apskritai buvo plačių horizontų žmogus“, – tvirtina ilgametis bičiulis. A.Kulikauskas ir V.Kernagis per gastroles ne kartą nakvojo viename viešbučio kambarėlyje. Taip ir leisdavo laiką kartu – ir dieną, ir naktį. „Jei po pasirodymo būdavome pavargę, grįžę pasistatydavome buteliuką, – atvirauja pašnekovas. – Bet prie stalo nedainuodavome, tik scenoje. Kompanijoje tiesiog klausydavome muzikos.“

Vis dėlto A.Kulikauskas sako, kad prieš koncertus niekas „gramo nedarydavo“. Dėl šio reikalo V.Kernagis buvo griežtas.

V.Kernagis šėliodavo tik scenoje ar ir gyvenime? Pašnekovas sako, kad šis linksminosi saikingai. Pirmiausia ir svarbiausia jam buvo darbas.

Populiarumas tik erzino

Ar V.Kernagį kaip nors veikė populiarumas – gerbėjai jį supo nuo jaunystės ir tas būrys vis didėjo ir didėjo? Juk žinome ne vieną „sužvaigždėjusį“ atlikėją. Anot A.Kulikausko, jokio blogo poveikio nebuvo, na, nebent tas populiarumas kartais suerzindavo, kai visur ir visi atpažindavo. Ypač kai koncertuodavo provincijoje. "Tačiau Vytautas mokėjo išlaikyti pusiausvyrą, – tvirtina kompozitorius. – Ir uždaras nebuvo – su gerbėjais pabendraudavo.“

Anot A.Kulikausko, V.Kernagis buvo pasikaustęs profesionalas, visada žinojo, ko siekia ir ką daro. Tačiau karštų kūrybinių ginčų tarp jų kartkartėmis kildavo. Kiekvienas išdėstydavo savo požiūrį. Galiausiai pasiekdavo sutarimą.

Pirmieji signalai

Anot A.Kulikausko, dėl rūpesčių ar problemų V.Kernagis nesiguosdavo, viską, kas negera, laikydavo savyje. Apskritai buvo santūrus. „Man jis sakė, kad kažkas negerai su balsu, ir žadėjo eiti pas medikus tirtis“, – pirmuosius ligos signalus prisimena A.Kulikauskas. Vėliau paaiškėjo sunkios ligos – vėžio – diagnozė. Tačiau tą A.Kulikauskas sužinojo jau iš spaudos. Vėliau jiedu ne kartą kalbėjo telefonu, bet V.Kernagis apie sveikatos bėdas nebuvo linkęs pasakoti. „Jis buvo stiprus žmogus. Ne toks, kuris pasiduotų, atsisėstų prie lango ir lauktų giltinės“, – liūdnai kalba pašnekovas.

Dideli ir maži džiaugsmai

Žinia, kad V.Kernagis susirgo onkologine liga, pasklido 2007-ųjų vasarą, bet populiarus atlikėjas iš pradžių pats nieko nesakė ir nekomentavo, naujienas apie jo sveikatą žiniasklaidai pranešdavo artimieji. „Kurį laiką slėpiausi nuo žmonių, bet dabar nebenoriu“, – vėliau prisipažino V.Kernagis. Galiausiai estrados grandas nusprendė išeiti į viešumą, pasimatyti su gerbėjais ir žurnalistais. 2007 metų rugsėjį per susitikimą sostinės knygyne „Baltos lankos“ V.Kernagis kalbėjo: „Kai ateina bėda, pradedi kreipti dėmesį į labai mažus dalykus ir džiaugtis, kad jie egzistuoja.“

Klausiu A.Kulikausko, kas apskritai Vytautą labiausiai džiugindavo, keldavo jam nuotaiką? „Didžiausias džiaugsmas jam būdavo, kai atlikus kūrinį plojimai pasigirsdavo ne iškart, o po tylos pauzės, – pasakoja pašnekovas. – Sakydavo: o čia – gerai. Mat pauzė parodydavo, kad žmonėms daina padarė įspūdį, po kurio ne iškart atsitokėdavo.“

Anot A.Kulikausko, dėl rūpesčių ar problemų V.Kernagis nesiguosdavo, viską, kas negera, laikydavo savyje.

Bus keista

A.Kulikauskas prisimena, kad prieš porą metų buvo kilusi mintis surengti penkis didelius koncertus, kur skambėtų geriausi „Dainos teatro“ kūriniai. Jau buvo tariamasi su viena renginių agentūra. Tačiau dėl kitokių darbų, kurių visada turėjo V.Kernagis, šis sumanymas buvo vis atidėliojamas. Dabar jau atidėtas amžiams.

Klausiamas, kokią žinią į anapus norėtų pasiųsti V.Kernagiui, A.Kulikauskas ilgai tyli. Tada žiūrėdamas į dangų sako: „Mes dar pagrosime. Ten.“ O kol kas A.Kulikauskas tai darys čia, Žemėje. Vilniaus rotušėje. Sekmadienį. Prisipažįsta, kad be V.Kernagio koncertuoti bus keista. „Bijau susigraudinti“, – atsidūsta pašnekovas. Svarsto, gal prieš pakylant į sceną reikėtų "šimtą gramų padaryti“. Tačiau prisimena, kad V.Kernagiui nepatikdavo toks „apšilimas“.

Koncertas rotušėje

V.Kernagiui atminti skirtas koncertas Vilniaus miesto rotušėje vyks sekmadienį – kovo 15 dieną 17 valandą 30 minučių. Kartu prisiminti maestro kviečia jo šeima ir ne pelno siekianti organizacija „Vytauto Kernagio fondas“. Specialiame koncerte V.Kernagis „gyvai“ ekranuose dainuos ir gros visiems gerai žinomus kūrinius. Taip pat publikai bus pristatytas ir naujas, iki šiol negirdėtų maestro dainų albumas „Neatrastas. Vytautas Kernagis“. Ekrane dainuojančiam ir grojančiam V.Kernagiui pritars grupė muzikantų: A.Kulikauskas (akordeonas), Vytas Mikeliūnas (smuikas), Gintaras Šulinskas (akustinė gitara), Vytis Nivinskas (kontrabosas) ir Gediminas Laurinavičius (perkusija).

Taip pat renginio metu veiks iš karto dvi parodos, kuriose bus demonstruojamos spaudos fotografų ir fotomenininko Raimondo Kairio-Koiros nuotraukos, įamžinusios V.Kernagį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius