„Knyga parašyta prastai, neišvystyta herojaus linija, meilės tema ne iki galo atskleista ir baigiasi blogai, – trumpam literatūros kritiku tapo Marijonas. – Bet iš knygos pabaigos galima susidaryti įspūdį, kad istorija dar neparašyta, taškas nepadėtas ir gali būti, kad sulauksime tęsinio. Po kokių 40-ies metų...“
Knygoje atskleista A.Valinsko vaikystė, jaunystė, žygis į pramogų verslą, „Dviračio“ laikai, gyvenimas pramogų versle, televizija, festivaliai, girtavimai, ir, anot M.Mikutavičiaus, „liūdna pabaiga, kuri nėra iki galo išvystyta“.
„Arūnas man tikrai nesumokėjo – žinokit visi, – užbėgdama klausimams už akių pabrėžė L.Radzevičienė, kuri savo knygoje nusprendė politikai skirti itin mažai dėmesio. – Politika manęs nedomina. Daugelį metų esu pramogų žurnalistė ir pramogose suprantu daugiau nei politikoje.“
Pats A.Valinskas prisipažino, kad knygos autorė jį ilgai įkalbinėjo ryžtis knygai, nes jis, neva, apie tai pats negalvojo.
„Esu normalus vyras ir kai moteris tavęs nori net ir literatūrine prasme – anksčiau ar vėliau jai pasirašai“, – savo sprendimą sutikti būti knygos herojumi paaiškino liežuvio virtuozas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Pasveikinti Arūno Valinsko susirinko buvę ir esami draugai bei bendražygiai. |
Knygoje apie A.Valinską papasakojo jo žmona Inga, tėvai, sesuo su vyru, auklėtoja ir daugybė garsių žmonių, kurie kartu su knygos herojumi daug gyvenime patyrė. Tačiau buvo ir tokių, kurie atsisakė pasisakyti knygai – tarp jų ir laidos „Dviračio šou“ kūrėjai. Visgi jie nepraleido knygos „Akiplėša, arba tas ir kitas Arūnas Valinskas pristatymo“ ir net atėjo su pikantiška dovana.
„Kaip bendraautorius jis buvo silpnas, bet kaip personažas – labai geras, – sau būdingu stiliumi leptelėjo Haroldas Mackevičius, primindamas, kad šeštadienį, lapkričio 28 dieną, yra A.Valinsko gimtadienis.
„Jeigu jau pradėjome traukti skeletus iš spintos, tai ir mes norime vieną ištraukti. Dabar jūs suprasite, kodėl mes knygai nieko nesakėme“, – intrigavo Gintaras Ruplėnas.
„Nes mes planuojame parašyti knygą apie Arūną Valinską ir jai viršelį jau turime, kurį dabar ir parodysime, – tęsė Haroldas. – Tai mano daryta nuotrauka, kuri ne taip kompromituoja kaip nuotrauka su Henriku Daktaru. Čia tas tikrasis Arūnas Valinskas!“
Pamatę gausiai apkalbėtą nuotrauką, įrėmintą auksiniuose rėmeliuose, visi susirinkę negailėjo garsių susižavėjimo šūksnių ir ovacijų.
„Šioje nuotraukoje aš visiškai tinku prie sukūdusios Ingos Valinskienės“, – tepasakė šventės kaltininkas, dėkodamas buvusiems bendražygiams už originalumą.
