Metai į priekį nuo dienos, kai susitinkame, tokie: Londonas–Milanas–Berlynas–Zalcburgas–Bordo–Londonas–Zalcburgas–Santjagas (Čilė). Keliuose tarpeliuose – Vilnius, trumpos atostogos. Tamsiaplaukis su tikra savo tėčio šypsena (o šypsosi nedažnai) ir aksominiu žemu balsu prisipažįsta, jog tiesiog nori gyventi paprasto žmogaus gyvenimą. Jei pavyks.
Kostai, jums – trisdešimt vieni. Kai kurie jūsų bendraamžiai dar tik pradeda galvoti, ką veiks gyvenime, o mintis apie šeimą ir vaikus stumia tolesnei ateičiai...
Tiesiog taip natūraliai susiklostė ir, manau, susiklostė laimingai. Turiu septynmetę dukrą Godą iš pirmosios santuokos, o su žmona Dainora auginame greit ketverių sulauksiantį Kostą ir rugsėjo pabaigoje gimusį Mykolą. Esu be galo laimingas, kad juos turiu!
Nebaisu, kad jums besibastant po pasaulį žmonai smuikininkei Dainorai kada nors trūks kantrybė ir, paauginusi vaikus, ji susigriebs: o kur mano smuikas, o kur mano karjera?
Labai tikiuosi, kad Dainora pati pasirinks, ko norėtų: ar groti, ar imtis kitos veiklos. Ji puikiai supranta mano gyvenimo būdą: nuolatines keliones, darbą tai vienoje, tai kitoje šalyje. Juk jeigu gyveni su žmogumi, priimi jo gyvenimo modelį. Jai iš tikrųjų tenka daug rūpesčių ir už tai, kaip ji su jais susitvarko, esu labai dėkingas.
Plačiau naujausiame žurnale "Laima"
