TRUMPAI
• Geriausias automobilis: „Volvo“ ir „Toyota“. Negaliu išsirinkti vienos markės.
• Daina, kuri niekada neatsibosta: Eltono Johno „Sorry Seems To Be The Hardest Word“.
• Pati svarbiausia žmogaus savybė: sąžiningumas.
• Labiausiai sužavėjusi užsienio šalis: Jungtiniai Arabų Emyratai.
• Knyga, kurią norisi skaityti ir skaityti: „Siluetų“ serijos išleista knyga apie skulptorių Rodeną.
• Filmas, giliai įstrigęs atmintin: „Erškėčių paukščiai“. Ši juosta padarė man didelį įspūdį dar jaunystėje.
Laima, jau daug metų rūpinatės savo kuruojamais atlikėjais, prižiūrite juos koncertų, fotosesijų metu. Kaip jautėtės, kai atsidūrėte kitoje barikadų pusėje?
Fotografavausi ne pirmą kartą (šypteli). Koks jausmas? Varginantis. Nuolat galvojau, kad viskas būtų gerai – plaukelis neišlįstų kur nereikia, makiažas nesusigadintų. Trumpai tariant, nemoku atsipalaiduoti prieš fotoobjektyvą.
Tačiau jautėtės gana drąsiai ir tai natūralu – reta penkiasdešimtmetė atrodo taip puikiai kaip Jūs...
Labai ačiū. Esu maksimalistė ir visada noriu geriausio rezultato. Pavyzdžiui, ilgą laiką pasitikėjau tik viena vizažiste šalyje, kuri dirba Lietuvos televizijoje. Ir tik ilgainiui kitos man sugebėjo įrodyti, kad ne prasčiau atlieka savo darbą. Prisipažinsiu: kartais tas mano kategoriškumas trukdo gyventi.
Paatviraukite, ar bijote savo amžiaus?
Man dėl jo labai labai liūdna. Mano širdis ir mąstymas yra kaip dvidešimtmetės. Tačiau išorė keičiasi – nedžiugina vis pasirodanti viena kita raukšlelė. Aš dar taip noriu gyventi, dirbti su jaunimu, bet...
Bet juk svarbiausia, kad širdyje jaučiatės jauna, tiesa? Ar vis dėlto išorė Jums svarbesnė?
Tiesiog dabar išgyvenu tokį periodą, kai amžius mane be proto liūdina. Ko gero, tai praeis. Bent jau labai to tikiuosi. Anksčiau, gatvėje pamačiusi senukus, stebėdavausi, kodėl jie tokie liūdni. Dabar pati viską suprantu (atsidūsta).
Papasakokite apie savo gyvenimo įpročius. Ar dažnai sportuojate, ką valgote?
Stengiuosi sportuoti tris kartus per savaitę, nors dažnai rytais, užuot triūsusi sporto salėje, norėčiau ilgiau pamiegoti. Dabar kiek apsileidau dėl darbų. Net namuose Marijampolėje nenakvoju.
Kitas dalykas – mane erzina, jei figūra atrodo ne taip, kaip noriu, jei priaugu svorio. Tuomet laikausi dietų.
Kokia buvo pati drastiškiausia Jūsų išbandyta dieta?
Tai buvo prieš porą metų. Tuomet dėl tam tikrų sveikatos problemų apsilankiau pas folio metodikos specialistą. Jis man pasakė, kad galiu pagerinti sveikatos būklę tik pakeisdama mitybos įpročius. Teko susiimti: visiškai atsisakiau alkoholio, aštraus maisto, batono, duonos. Galėjau valgyti tik daržoves, ūkiuose augintą paukštieną ir ežere pagautą žuvį. Šios dietos laikiausi metus. Buvo labai baisu. Tuomet atsikračiau daug svorio ir tesvėriau 45 kilogramus. Tačiau supratau, kad per toli nuėjau ir vėl pasistengiau susigrąžinti prarastą svorį.
Bet, Laima, Jūs esate tikra smaližė. Kaip pavyko atsisakyti saldumynų?
Tuo metu pavyko susilaikyti nuo tortų, pyragėlių. Pro saldumynų skyrių praeidavau užsimerkusi, jo net nematydavau. Dabar sau jau leidžiu suvalgyti šokolado plytelę. Bet stengiuosi nepadauginti. Kita mano silpnybė – bulviniai patiekalai. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be cepelinų ir vėdarų. Nežinau, ką dėl jų galėčiau padaryti. Šiais skanėstais leidžiu pasilepinti kartą per mėnesį.
„Atvirai kalbant, gal man tik meilės ir tetrūksta, kad vėl pasijusčiau laiminga. Tikrai norėčiau turėti artimą žmogų. Nenoriu guostis, bet nuo to nepabėgsi. Trokštu kažką apsikabinti. Na, bent jau šunį...“
Prieš porą metų tesvėrėte 45 kilogramus. Ar tai pats mažiausias Jūsų svoris?
Jaunystėje svėriau tiek pat (mirkteli akimi). Tačiau tai tikrai per mažai. Reguliarus mano svoris yra 50 kilogramų. Todėl stengiuosi, kad tiek visada ir būtų. Jei tik padidėja vienu kilogramu, imu laikytis dietos. Porą dienų nevalgau, geriu tik vandenį, ir vėl viskas susitvarko.
Sakėte, kad Jus liūdina didėjantis amžius. Galbūt svarstėte galimybę kada nors kreiptis į grožio chirurgus?
Nesu nusistačiusi prieš šiuos dalykus, tačiau puikiai suvokiu, kad viskas yra laikina. Gerai, tarkim, pasidarau operaciją ar kokią nors procedūrą, bet ji man leidžia tik trumpam pasijusti jaunesne. Paskui gali apnikti noras nuolatos darytis tokias operacijas!
Nuo amžiaus nepabėgsi. Stengiuosi grožį išsaugoti natūraliomis priemonėmis – reguliariai lankausi pas kosmetologę, kuri atgaivina veido odą aukštos kokybės kremais, atlieka masažus.
Neslėpsiu: kartą buvau užsirašiusi į konsultaciją pas plastinės chirurgijos specialistą. Tačiau po to vizito pasikalbėjau su savo kosmetologe ir ji man patarė kol kas nieko nesidaryti. Bet kas čia gali žinoti, kaip man kada susisuks galvelė ir ko imsiuosi (juokiasi).
O gal Jums atjaunėti padėtų meilė?
Ko gero! Atvirai kalbant, gal man tik meilės ir tetrūksta, kad vėl pasijusčiau laiminga. Tikrai norėčiau turėti artimą žmogų. Nenoriu guostis, bet nuo to nepabėgsi. Trokštu kažką apsikabinti. Na, bent jau šunį... Kai tau sunku ir esi vienišas, turi išlikti labai stiprus. Juk tokiomis akimirkomis nebūna kam paverkti ant peties...
Iš dalies savo vienišumą kompensuojate dirbdama tarp jaunų žmonių, tiesa?
Kartais trūksta atviro bendravimo tarp manęs ir mane supančio jaunimo (galvoje turi savo globotinius – aut. past.). Jie negali į mane žiūrėti kaip į draugę. Man dėl to liūdna, nes labai noriu juos suprasti ir bendrauti, tačiau jie kartais nerodo jokios iniciatyvos. Matyt, amžiaus skirtumas apriboja mūsų bendravimo galimybes.
Niekada savęs neklausėte, kodėl šalia Jūsų nėra širdies draugo?
Ne, neklausiau. Gal aš tiesiog nedominu vyrų, gal jie manęs bijo. Galbūt aš nemoku vilioti ir koketuoti. Kita vertus, man netinka bet kokie vyrai, pavyzdžiui, naudos medžiotojai ir alfonsiukai. Normalūs mano metų vyrai paprastai jau seniai gyvena šeimose ir nelaukia naujų moterų.
Galbūt geriausia išeitis Jūsų atveju būtų neįpareigojantys trumpalaikiai santykiai?
Ne, aš taip negaliu. Apsaugok viešpatie, nuo tokių situacijų, kai moterys išvažiuoja ieškoti laimės atostogų metu į Turkiją ar Egiptą. Tiesiog kitaip buvau auklėta. Man reikia mylėti. Be to, pati turiu būti mylima. Noriu romantikos ir normalių santykių.
Kaip manote, ar kada nors dar sukursite tvirtus meilės ryšius?
Manau, kad to daugiau niekada nebus. Meilės fronte neturiu jokių planų ir fantazijų. Kodėl esu tokia kategoriška? Tiesiog santykiuose jau padėjau tašką. Visuomet tikėjau likimu. Per ilgus gyvenimo metus supratau, kad mano misija šioje žemėje kiek kitokia – padėti jauniems talentingiems žmonėms, užsiimti pedagogine veikla. Tai man vis dar teikia malonumą.
