Keletas faktų
Gimė 1957 m. kovo 9 d.
Mokslai: JAV, Bostone, baigusi prancūzų kalbą. Pagal UNESCO programą Vilniaus dailės akademijoje baigė meno ir kultūros vadybą (liko apsiginti magistro diplomą).
Veikla: namų šeimininkė. Dalyvavo TV projekte „Lietuvos dainų dešimtukas“, vedė TV laidą „Super penketukas“ ir kt.
Šeima: ištekėjusi, su vyru Vyteniu turi dvi suaugusias dukras Dainą ir Ariją.
Kaip šovė mintis vesti kulinarinę laidą?
Man patinka gaminti. Tad kai pakvietė vesti kulinarinę laidą, net aiktelėjau iš džiaugsmo ir vos nuo kėdės nenuvirtau. Išsipildė sena mano svajonė! Draugai seniai mane giria, kad esu puiki šeimininkė. Net vesdavau jiems kulinarijos kursus. Pamenu, kai paskambino prodiuserė Birutė Lavickienė, tuo metu rengiausi vykti į Australiją, o paskui turėjau važiuoti į Floridą pas mamą ir padėti jai persikraustyti. Bet pavyko suderinti laiką, kontraktas buvo patvirtintas dar man būnant Amerikoje.
Ar kada nors įsivaizdavote save, vedančią televizijos laidą?
Pastaruoju metu mane vis kviesdavo į įvairias laidas kaip svečią. Ne visos laidos būdavo įdomios. Pinigų už tai niekas nemokėdavo, o reklamos man nereikėjo (juokiasi). Jau kuris laikas mąsčiau, kad krizė, reikia susirasti širdžiai mielą darbelį. Vienos leidyklos užsakymu buvau pradėjusi rašyti receptų knygą. Ji bus plonesnė, ne tokia stora kaip, pavyzdžiui, Beatos ar Nomedos receptų knygos, bet ir pigesnė. Kainuos apie 20 litų. Norisi, kad tokie buitiški dalykai būtų įkandami kiekvienam.
Ir jūs pajutote sunkmetį?..
Patikėkite, ir man tas laikas atėjo. Nieko nuostabaus. Dabar daugeliui sunku: nors dirba dvigubai daugiau, uždirba perpus mažiau. Vis pagalvodavau, ką moku, ką sugebėčiau ir ką įdomaus norėčiau veikti. Sukosi minčių ir apie kulinarinę laidą, bet per krizę tai atrodė nerealu, nes tokias laidas parengti gana brangiai kainuoja: reikia įrangos, komandos ir t. t. Ir še tau, lyg iš dangaus nukrito!
Laidoje neapsiribojate vien patiekalų receptais?..
Kiekvienoje laidoje tirsime turguje ar parduotuvėje pirktų produktų kokybę, kalbėsime visiems aktualia tema, koks maistas patenka ant mūsų stalo. Dabar paplitęs mitas, kad Lietuvoje prekiaujama vien lenkiška ar kitokia importuota mėsa, kuri neva prastesnės kokybės.
Pirmojoje laidoje ruošiau kiaulienos vyniotinį. Prieš tai gabalėlį mėsos specialistai ištyrė laboratorijoje. Pasirodo, ji tikrai geros kokybės, nerasta jokių konservantų mėsos spalvai paryškinti nei kitokių „nuodingų“ priedų. Kalbėjomės su Lietuvos maisto ministerijos atstovais, jie sugriovė mitą, kad lietuviška kiauliena išvežama į užsienį, o mes valgome atvežtinę (lenkišką ir pan.). Pagal statistiką, tik 3 procentai lietuviškos kiaulienos eksportuojama, o visa kita parduodama mūsų rinkoje. Valgome sveiką lietuvišką mėsą. Žinoma, už visus augintojus atsakyti negalime, visko pasitaiko, bet mūsų tirta mėsa buvo be jokių „E“ ir pan.
Ir dar paneigėme vieną mitą, kad kiauliena labai kaloringa. Jos išpjovoje, nugarinėje be riebalų, yra tiek pat kalorijų kiek viščiukų krūtinėlėje be odos. Nekalbu apie šoninę, ji tikrai kaloringesnė.
Ši laida filmuojama jūsų namų virtuvėje...
Taip. Savo namuose šeimininkauti smagiau. Tai – didelis privalumas, nes žinau, kas kur yra. Filmavimas virto tarsi smagiu vakarėliu. Pirmojoje laidoje ruošiau kiaulienos nugarinės vyniotinį, įdarytą džiovintomis vyšniomis, abrikosais, mirkytais vyno ir apelsinų likeryje su riešutais, čiobreliais, įvairiais prieskoniais ir garstyčiomis, pavoliotą džiūvėsėliuose. Šiuo patiekalu vaišinosi visi laidos svečiai, filmavimo komanda. Beveik trijų kilogramų kepsnys dingo akimirksniu. Turėjau pakovoti, kad gabalėlį išsaugočiau po darbo grįžusiam vyrui paragauti (juokiasi).
Viename interviu sakėte, kad mėgstate ne tik gaminti, bet ir skaniai pavalgyti. Kaip pavyksta išsaugoti dailią figūrą?
Skaniai valgyti nereiškia, kad reikia prisikimšti (lietuviai šias sąvokas dažnai painioja). Mano mama nuo vaikystės sakydavo, kad nuo stalo būtina pakilti tada, kai dar šiek tiek jautiesi alkanas. Be to, niekada negeriu valgydama. Vandenį reikia gerti prieš valgį arba valandą po jo – geriau pasisavinamas ir virškinamas maistas.
Kad neprarasčiau formų, sportuoju. Netiesa, kad po 50 metų, prasidėjus hormonų pokyčiams, svoris tampa nekontroliuojamas. Reikia prisižiūrėti ir leisti sau valgyti tai, ką mėgsti, bet nepamiršti saiko.
