Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Linas Karalius prabilo apie mįslingąją kelionę (papildyta vasario 18 d.)

Gintarė Gurevičiūtė ir Linas Karalius
Žurnalo "Žmonės" viršelis / Gintarė Gurevičiūtė ir Linas Karalius
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gal pirmą kartą nežinau, nuo ko pradėti. Priešais mane sėdi žmogus, kurį pasičiupti jau keletą savaičių svajoja visi dienraščiai, populiariausi interneto portalai, televizijos žinių laidos ir sensacijų ištroškę publicistai. Buvęs muzikantas, televizijos laidų vedėjas, o dabar politikas Linas Karalius (36) atėjo pas mane. Kartu su mylimąja Gintare Gurevičiūte (23) juodu nori papasakoti savo tiesą apie kelionę į Aziją. „Mes tapome nešvarių politinių žaidimų aukomis“, – tikina. Ar galėčiau jiems neleisti?

Lietuva ūžė: užuot rūpinęsis savo šalies gyventojų gerove, kūręs naujus įstatymus, sprendęs visokiausias vargšų piliečių bėdas, Seimo narys Linas Karalius smagiai leido laiką Pietryčių Azijoje. Netrukus politiko kelionės įspūdžiai atsirado viename iš populiariausių socialinių tinklalapių „Facebook“. Vėliau, viešai cituojami spaudoje ir televizijoje, jie įvarė šoką konservatyviems kolegoms iš Seimo. Kur tai matyta? Pornografinis šou Tailande?!

Toliau – viskas tik dar blogiau. Įrašai internete skelbė, kad Linas Karalius jau Lietuvoje slaugo tėvą po operacijos, o neeiliniame Seimo posėdyje su jo balsavimo kortele balsuoja frakcijos kolega. Suglumę visi – kur dingo politikas? Žurnalistai jo laukia parskrendančio lėktuvu iš Bankoko. Nesulaukia. „Gal kas blogo atsitiko?“ – lyg juokais, lyg rimtai klausia vienas kito seimūnai. Internetas lūžta nuo rinkėjų komentarų.

„Eidamas į politiką žinojau, kad ji – nešvarių žaidimų arena. Dabar savo kailiu teko patirti, kaip šmeižtu mėginama susidoroti su jauna politine jėga, – ištaria priešais mane sėdintis Linas Karalius. – Visa laimė, šalia – Gintarė. Džiaugiuosi, kad turime vienas kitą šitame negandų sūkuryje. Viduje šypsomės stebėdami, kas vyksta, ir raminame save: viskas – tik į gera... Gintarės tėvų pirtyje ant lubų „balkio“ užrašyta daug filosofinių minčių. Viena man ypač įstrigo: „Drumzlinas vanduo anksčiau ar vėliau tampa skaidrus, tik leiskit jam nusistovėti.“

Linai, betgi negali sakyti, kad visa šita istorija – netiesa. Judu su Gintare buvote kelionėje, to nepaslėpsi...


Linas: Pasibaigus rudens sesijai, kaip ir daugelis Seimo narių, mes išvykome pailsėti. Kelionė nebuvo visiškai sklandi. Mudu pavėlavome į lėktuvą ir aš praleidau tris Seimo posėdžius. Manote, ten esu toks vienas? Patikėkit, yra kur kas didesnių „praleidinėtojų“ už mane.
Gintarė: Linas nesako, kad jis – nekaltas. Pavėlavome grįžti, dabar už tai pasirengęs atsakyti.
Linas: Frakcijos kolegos mano elgesį jau svarstė, o aš, užbėgdamas įvykiams už akių, atsisakiau sausio mėnesio atlyginimo.

Manai, taip lengvai išsisuksi?

Linas: Maksimali nuobauda, kurią numato įstatymas už be pateisinamos priežasties praleistus posėdžius, yra trečdaliu sumažintas vieno mėnesio atlyginimas. Atsisakęs jo viso, jaučiuosi pasielgęs garbingai. Visi, praleidę posėdžius, taip turėtų elgtis. Esu tikras, kad šitokių bėdų nebūtų, jei Seimo nariai kartą per metus turėtų tikras atostogas. Ištrūkęs pailsėti tarp rudens ir pavasario sesijų, negali būti tikras, ar kas nors nesurinks parašų ir nebus surengta neeilinė Seimo sesija. Taip ir nutiko šįkart.

Kambodžoje važiavau autobusu. Žiūrėjau į tuos žmones ir staiga suvokiau, kad didžioji dalis pasaulio šitaip gyvena – šiukšlynuose, dažnai alkani, bet su džiaugsmu akyse.

Kiek laiko jūs keliavote?

Linas: Planavome dvi, o išėjo – trys savaitės. Kai grįžome, neeilinė Seimo sesija jau buvo pasibaigusi. Pasitarėme su frakcijos nariais ir nusprendėme palaukti, kol nurims žiniasklaida. Visą tą laiką buvome Gintarės tėvų namuose Marijampolėje.
Keistas jausmas, kai esi ieškomas, patikėkit. Eini į parduotuvę, žmonės pirštais rodo, nuvažiavome su Gintarės tėčiu į pirtį, frakcijos kolegos jau skambina: „Internete pasirodė informacija, kad savo garbanas kedeni kubile.“ Koks kubilas? Aš tik malkų į ugnį įmečiau, kaimynai, matyt, pamatė, pranešė, o žurnalistai jau sukūrė ištisą istoriją.

Kur buvote tuomet, kai prasidėjo tavo paieška?

Linas: Kambodžoje. Beje, Tailande šį kartą mes apskritai nesilankėme. Iš Bankoko oro uosto išskridome tiesiai į Singapūrą, o iš ten – į Kambodžos sostinę Pnompenį.

Tai iš kur „Facebook“ atsirado tavo įspūdžiai apie pornografinį šou viename Tailando klubų?

Linas: Tie įspūdžiai ir visas mano tariamas dienoraštis buvo meistriškai sufalsifikuoti. Neabejoju, jog pasistengė politiniai oponentai. Neturime konkrečių įrodymų, bet manome, kad tai Arūno Valinsko kerštas už prarastą Seimo pirmininko postą.
Gintarė: Tuo metu kai internete pasirodė tariamas Lino dienoraštis, buvome vietovėje, kur ne tik interneto, bet ir apskritai elektros niekada nebuvo ir nėra.

Linas: Taigi negalėjome nei patys parašyti, nei internete pažiūrėti, kas vyksta.
Gintarė: Grįžę peržiūrėjome visas televizijos laidas, perskaitėme, ką rašė spauda. Labiausiai nustebino mūsų kelionės „įrodymai“ – nuotraukos, ištrauktos iš kito mano socialinio tinklalapio. Jos darytos ankstesnėse mūsų kelionėse Turkijoje, Indijoje, Tailande ir teminiame „Fetišo“ vakarėlyje, kuris vyko viename populiariausių Vilniaus naktinių barų. Na ir įžūlumas!
Linas: Tai, apie ką kalba žiniasklaida, patikėkit, tik ledkalnio viršūnė. Po vandeniu – sudėtingi politiniai žaidimai...

Na, tai – ne mūsų žurnalo tema...

Linas: Bet tie žaidimai egzistuoja. Žinau apie juos, užtat ir galiu viduje šypsotis. Savo rinkėjams jaučiuosi atsiskaitęs – atlyginimo už sausį atsisakiau. Manau, badu nenumirsime, svarbiausia – sąžinė rami.
 
Na, pinigų, matyt, jums užtenka. Pasklido gandų, jog jūsų kelionė kainavo apie trisdešimt tūkstančių...

Linas: O kurgi ne! Girdėjau apie tokias sumas! Tačiau bet kuris keliautojas patvirtins, kad Azijoje keliauti pigu. Indijoje, Goa kurorte, esu buvęs gal šešis kartus. Ten gali rasti viešbučių, kuriuose nakvynė kainuoja apie tris tūkstančius litų, o šalia, už kampo – bambukiniai namukai, kuriuose nakvosi už aštuonis litus. Azija pilna kontrastų, kiekvienas gali rinktis poilsį pagal savo norus ir finansus. Mums nereikia penkių žvaigždučių viešbučių, su Gintare esame keliautojai. Mums patinka lankytis ten, kur turistų nebūna. Tik toje aplinkoje gali suprasti šalies kultūrą, pažinti žmones. Mes daug važinėjame vietos autobusais, traukiniais.

Gintarė: Ne architektūros paminklai šalyje svarbiausi, o kultūra. Tik vietos žmonės apie ją gali papasakoti. Man visada smagiau apsistoti svečių namuose, kurie priklauso vietos gyventojų šeimai. Šitaip gauni progą tapti jos dalimi.
Linas: Skridome užsakomuoju reisu į Bankoką – taip pigiausia – 2200 litų. Iš Bankoko už šimtą litų skridome į Singapūrą, dar šimtą sumokėjome už skrydį į Kambodžą, dar už trisdešimt litų autobusu nuvykome į Vietnamą. Turėjome ribotą biudžetą, todėl kasdien užsirašydavome, kur, kiek ir kam išleidome. Suskaičiavome vienos dienos vidurkį – dviem žmonėms išėjo šiek tiek daugiau nei šimtas litų. Tai maistas, pramogos ir nakvynė. Prisipažinsiu, netaupėme.

Gintarė: Mano tėvai daug keliauja, aš su jais irgi keliaudavau. Kaip ir jie, išsiugdžiau įprotį užsirašinėti kelionės išlaidas. Net bananų nupirkusi užsirašau, kiek kainavo. Ir viešbučius visus, kiek mokėjome, ar buvo patogu. Praeina metai ir tokių dalykų nebeprisimeni. Be to, juk įdomu sužinoti, kiek išleidai.
Pernai, kai slidinėjome kalnuose, Linas patyrė stuburo traumą. Visus metus jis kentė didelius skausmus, medikai negalėjo padėti. Kelionėje Linas nusprendė gydytis termiškai neapdoroto, gyvo, maisto dieta.

Linas: Visą laiką valgiau tik žalias daržoves ir vaisius. Azijoje šie produktai itin pigūs. Užtat ekologiškai užauginti ir daug sveikesni.
Gintarė: O aš sau nusipirkau mažą dujinę viryklę ir gamindavausi maistą pati. To, ką jie valgo Kambodžoje, į burną nepaimčiau – tarakonai, kirminai, vabalai, jūrų gėrybės. Net jei kavinėje parašyta „vegetarinis patiekalas“, nebūtinai tokį ir gausi.

Labiausiai už viską noriu atsiprašyti savo tėvų. Gaila, kad jiems teko visa tai išgyventi, ir gaila, kad jie taip tiki televizija.

Vis dėlto įdomu sužinoti, koks buvo jūsų maršrutas?


Gintarė: Iš Bankoko skridome į Singapūrą. Ten turėjau keletą verslo susitikimų.
Linas: Singapūre praleidome vieną dieną. Žiauriai drėgna ir karšta, neįtikėtinai švaru, bet labai brangu.
Gintarė: O žinote, kad už narkotikus Singapūre baudžiama mirtimi? Visai neseniai nuteisė vieną australą. Jo kišenėse aptiko marihuanos. Australų valdžia mėgino jį perimti, bet nepavyko, vaikiną pakorė. Žiauru...

Linas: Iš Singapūro skridome į Kambodžą. Pnompenyje sutikome draugą Joną Antanėlį, susipažinome su kitais Kambodžoje gyvenančiais lietuviais, kurie Azijoje įgyvendina įvairius meninius projektus. Tačiau labiausiai norėjome aplankyti Angkoro šventyklų miestą. Nuostabu, kai matai, kaip gamta nugali žmogaus rankomis pastatytus akmeninius statinius.
Gintarė: Kambodžoje yra dvi vietos, kurias verta pamatyti – šventyklų miestas ir pajūryje įsikūręs keistas, bet labai romantiškas kurortas.

Linas: Tai Sihanoukville kurorto laukinis Otres paplūdimys. Statyti bambukinius namukus čia pradėjo užsieniečiai. Nereali romantiška, hipiška vieta, kurioje nėra elektros. Vakare restoranėliai užsiveda generatorius, po keturių valandų čia vėl – tamsu. Nuostabi vieta pabėgti nuo civilizacijos.
Gintarė: Tik toji romantika tamsoje mums pakišo koją...
Linas: Kaip tik iš ten turėjome grįžti į neeilinę Seimo sesiją. Sukrovę kuprines, laukėme, kol mus paims autobusas. Jis neatvažiavo, o tai reiškė, kad mes pavėluosime ir išskristi namo. Visi planai griuvo lyg domino kaladėlės.
Gintarė: Atsitiko, kaip atsitiko, nedramatizavome.

Ir tuomet internete atsirado įrašas, teigiantis, kad Linas Karalius – jau Lietuvoje?

Linas: Dar kurį laiką neturėjome jokio ryšio su pasauliu, todėl negalėjome apie savo vėlavimą informuoti Seimo valdybos ar kolegų. Jokios informacijos negavo ir žurnalistai, užtat spaudoje jie ėmė pateikinėti savo versijas. Kilo didžiulis sąmyšis.

Gal jo nebūtų kilę, jei frakcijos kolega nebūtų už tave balsavęs?

Linas: Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai, todėl dar prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai. Esu Seimo naujokas ir nemaniau, kad darau didelį nusikaltimą. Seime tokie balsavimai nuolatos vyksta. Kai kuriose šalyse tai yra įteisintas reiškinys. Tarkim, Australijoje parlamento narys už save balsuoti gali raštiškai įgalioti kolegą.

Matyt, tai nėra pasiteisinimas, nes jums gresia apkalta. Nekilo noro grįžus padėti Seimo nario mandatą?

Linas:
Apkalta gali būti iškelta už šiurkštų konstitucijos pažeidimą. Mano atvejis – tik dar vienas žiniasklaidos burbulas. Labiausiai už viską noriu atsiprašyti savo tėvų. Gaila, kad jiems teko visa tai išgyventi, ir gaila, kad jie taip tiki televizija.
Už tai, kad padėsiu mandatą, niekas per petį nepaplos, tik dar labiau pasmerks. Atėjau į politiką norėdamas padėti šalies mokytojams spręsti vaikų girtavimo bėdas. Išmanau šią sritį ir manau, kad dar galiu čia daug nuveikti.
Lietuvoje daug pykčio ir pavydo. Iš televizoriaus tai tik ir tesklinda. Azijos žmonės moka džiaugtis tuo, ką turi, o turi jie gerokai mažiau nei lietuviai.

Gintarė: Žinote, Kambodžoje važiavau autobusu. Žiūrėjau į tuos žmones ir staiga suvokiau, kad didžioji dalis pasaulio šitaip gyvena – šiukšlynuose, dažnai alkani, bet su džiaugsmu akyse.
Linas: Ir aš siūlau įžvelgti šviesiąją šito skandalo pusę. Jau dabar pasistengta, kad Seimo nariai galėtų balsuoti tik iš savo vietų, kalbama, kad bus taikomos piniginės sankcijos už praleistus posėdžius, vadinasi, posėdžiuose sulauksime daugiau žmonių.
Iš trijų praleistų mano posėdžių buvo padarytas valstybinės reikšmės įvykis, prilygstantis Viktoro Uspaskich pabėgimui į Maskvą. Vadinasi, turiu galimybių būti išrinktas į Europos Parlamentą (šypsosi).
 

„Žmonės“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką