Marijau, nejau iš tiesų esi toks tikras: užtenka būti sveikam, kad būtum vaisingas?
Sveikas gyvenimo būdas, švari energetika, atviros čakros – viskas yra viena. Gali skambėti mistiškai, tačiau jokios mistikos čia nėra. Apie tai kalba ne tik medicina, bet ir karo pramonė, žvalgyba, – pats patyriau, dalyvavau mokymuose. „Susitvarkyk savo sielą ir kūną – gyvenimas ir sveikata susitvarkys“, – taip sako garsiausi pasaulio jogai. Dabar pats tai žinau. Pirmajai mano dukrai, mylimai Laurai, – dvidešimt šešeri, o Veda Marija – mūsų naujo gyvenimo pradžia.
Tavo gyvenimo draugei Ingai – 42-eji. Jai tai pirmasis vaikas. Nepabijojo tokio iššūkio?
Ji tikrai drąsi moteris, žinau. Tačiau 42-ejų gimdyti geriau nei 44-erių, o 44-erių – geriau nei 50-ies. Mūsų dukrytė gimė sveika, labai graži, 54 centimetrų ūgio, 3 kilogramų 240 gramų svorio. Inga pagimdė greitai, per dvidešimt minučių. O kaip mus visi gąsdino – tokiame amžiuje, kam jums reikia? Sakė, kad pavojinga, kad nepavyks. O kaip auginsite?! Ir kokie seni tėvai būsite! Mes su Inga klausėmės savęs, ne aplinkinių – visuomet taip reikia elgtis. Daryti tai, ką liepia širdis.
Ar seniai esate kartu?
Porą metų. Ir tiesiai sakau: kol nėra bendro vaiko, du žmonės – tik pakeleiviai. Lyg sėdėtų kartu troleibuse, kada reikia vienam – išlipa, kada nori kitas – įlipa.
Tačiau jei nusprendi turėti vaiką, juk tai – visam gyvenimui...
Dėl to dabar kalbu apie tai viešai. Nebijau pasakyti, kad džiaugiuosi ir kad myliu moterį, kuri man pagimdė dukrą.
Tikriausiai supranti, kad kūdikis pakeis tavo gyvenimą?
Jau pakeitė! Pirmoji dukra gimė, kai man buvo 22-eji. Ką tik grįžęs iš armijos, dar lėkti bėgti rūpi, o čia – kūdikis. Dabar – visai kas kita. Mane šiek tiek gąsdino, kad būsiu senas tėvas, tačiau ligoninėje, kai nuvykome gimdyti, pamačiau ne vieną savo bendraamžį. Netgi pažįstamų sutikau, lyg būčiau į universiteto ar reklamos agentūros laikus grįžęs. Ir Inga laikėsi ramiai, visai ne taip, kaip tos jaunos gimdyvės. Atrodė, kuo jaunesnė, tuo siaubo ir isterijos daugiau. Dalyvauti gimdyme Inga manęs nevertė, palaukiau koridoriuje, kol viskas vyko. Visada maniau, kad paslapties moteryje turi likti, – ir kam vyrui matyti tą kraują ir visus lopymus. Ne, tikrai nereikia... Juk nei padėsi, nei už ją tuos veiksmus atliksi.
Žinote, kodėl šiais laikais klesti vaisingumo klinikos? Ogi todėl, kad žmonės pirmiau planuoja karjerą, o tik paskui – vaikus. Ateina keturiasdešimt, žiūrėk, jau ir viskas...
Kas sugalvojo dukrelei vardą?
Aš jį susapnavau naktį prieš gimdymą. Sapne man pasirodė toks senukas su ilga barzda ir ištarė: Veda. Nebuvau tokio vardo girdėjęs, o prabudęs pagalvojau: kodėl – ne? Marija – duoklė katalikiškajai tradicijai, be to, mano senelė buvo Marija, kilusi iš senos bajorų Orlowsky giminės.
Vaiką auginsite be sauskelnių, kaip kad dabar madinga?
Jau dabar matome, kad sauskelnės – brudas, o ir kaina jų – nežmoniška. Puikiausiai prisimenu, kaip skalbdavau rankomis pirmos dukros vystyklus ir nieko – išgyvenau. Anuomet juk nei skalbyklių, nei džioviklių neturėjome. Tiesą sakant, svarbiausia juk, kad vaikas būtų laimingas ir patenkintas šalia savo tėvų...
Tavo dukrelės mama – medikė. Ar ji priima tavo gyvenimo būdą – energetines tavo sukurtos programos „Saulutė“ treniruotes, maudynes eketėse, pirtis, bėgiojimus po žarijas...
Mano tikslas – savęs tobulinimas. Argi tai – blogai? O gal geriau turėti vyrą, kuris smirda rūkalais ir negrįžta namo po dviejų bokalų alaus, kuriuos pažadėjo išgerti su draugais. Štai jums ir atsakymas! Žinoma, aš irgi turiu trūkumų – gal jai ir nepatinka tie visi mano mergvakariai, kuriuos organizuoju ir vedu. Bet vis tiek jie geriau nei beviltiškas egzistavimas... Baisu, kai pagalvoji, kiek mano draugų ir bičiulių jau ilsisi po žeme... O aš noriu auginti savo dukrelę, būti judrus ir linksmas senukas. Užtat prisižiūriu, stengiuosi susitaikyti su savimi ir savo metais.
Prieš ketverius metus gydytojai man pasakė, kad esu nevaisingas. Dabar jie tikina, kad mano tyrimai tokie, lyg artėčiau ne prie penkiasdešimties, o būčiau trisdešimties. Aš lengvai ant kupros užsimetu 135 kilogramus, vienmečiai sporto salėje paskui mane nespėja...
Liedamas prakaitą sporto salėje, tikriausiai pagalvoji, jog sveikatos tau prireiks, kad dukrelę užaugintum?
Vaiką Dievas užaugins, nereikia apie tai galvoti. Stengiuosi džiaugtis, mėgautis šia diena – tai kur kas sveikiau. Kartais pagalvoju, kad gyventi man paprasta, nes užaugau medikų šeimoje. Prisimenu savo senelius, kurie buvo Smetonos laikų profesoriai, iš garsios Kauno medicinos profesorių Tumų giminės. Jie neniekino liaudiškų gydymo būdų – ir švęstą vandenį pripažino, ir užkalbėjimus.
Žinote, kodėl šiais laikais klesti vaisingumo klinikos? Ogi todėl, kad žmonės pirmiau planuoja karjerą, o tik paskui – vaikus. Ateina keturiasdešimt, žiūrėk, jau ir viskas... O juk viskas mūsų galvose, pirmiausia mintis reikia keisti, savo kūną tvarkyti, tada ir stebuklas įvyks, vaikai atsiras. Nes vaikai yra stebuklas.
Planuojate vestuves?
Mes jau ilgai kartu su Inga gyvename. Tikrai norėjome susilaukti kūdikio – štai dukrelę ir turime. Visa kita – ateityje.
