Merūnai, penkias savaites viešėjai kalnuotoje Šveicarijoje. Kokiu tikslu ten vykai?
Tai buvo labai svarbi kelionė. Nors nemėgstu girtis, turbūt reikia pasidžiaugti naujausiais pasiekimais. Į Šveicariją buvau pakviestas po perklausos Lietuvoje, kurioje dalyvavo operos žvaigždžių agentas. Jam patikau, todėl užsirašė mano telefono numerį ir po kelių dienų jau sulaukiau kvietimo atvykti į Šveicariją. Pasirengti turėjau mėnesį.
Oho, skamba kaip ištrauka iš svajonių filmo scenarijaus. Kas vyko toliau?
Pagrindinis mano tikslas buvo pristatyti operos žinovams savo partiją šiuo metu statomoje operoje „Ana Bolena“. Mano privalumas, jog esu tenoras (aukščiausias vyro balsas – aut. past.). O jaunų tenorų pasaulyje yra mažai. Apskritai operoje aš dar esu pradinukas. Visi stebisi, kad man dar tik 28-eri metai (šypteli).
Kaip sekėsi šios darbo kelionės metu?
Tiesiog fantastiškai! Maža to, kad užmezgiau labai naudingų pažinčių, dar turėjau galimybę pagyventi poniškai. Buitiniai dalykai buvo sutvarkyti taip, kad apie nieką nereikėjo galvoti. Apsistojau 5 žvaigždučių viešbutyje su nuostabiu aptarnavimu, gėrėjausi fantastiško grožio Šveicarijos kalnais, valgiau gardžiausią maistą.
Grįžęs į Lietuvą jaučiuosi kaip mėnesį ant saulės gulėjusi žuvis, kuri pagaliau gavo gurkšnį vandens. Buvau beprotiškai išsiilgęs savo mylimos žmonos, gerbėjų, net lietuviško oro ir gamtos.
Net neabejoju, kad Šveicarijoje sulaukei viliojančių pasiūlymų...
Nenoriu iš anksto apie viską kalbėti, bet jau vyksta derybos dėl mano ateities pasauliniuose operos teatruose. Tikėtina, kad jau rugsėjį rankose laikysiu sutartį, kuri garantuos man darbų metams į priekį. Man siūlo bendradarbiauti vadybininkas, dirbęs su tokiomis operos žvaigždėmis kaip Luciano Pavarotti, Placido Domingo, Jose Carreras. Beliks rugsėjį nuvykti pas juos, pademonstruoti savo galimybes ir leisti medikams patikrinti balsą. Tai būtų didžiulis lūžis mano karjeroje. Tiek dėl ateities, tiek dėl nelietuviškų honorarų. Tai fantastiška. Iki šiol nesuvokiu, kokia sėkmė mane aplankė (juokiasi).
Kaip Tave, paprastą jauną vaikiną iš Rytų Europos, priėmė operos scenos grandai?
Labai šiltai. Aš tuose didžiuose žmonėse mačiau ir profesionalumą, ir paprastumą. Daugelis nežinojo, kur ta mūsų Lietuva, tad jiems paaiškinau, jog tai viena iš trijų Baltijos šalių. Visi labai susidomėjo mūsų kraštu ir ketina artimiausiu metu atvykti čia pasižvalgyti.
Kaip Tu pats vertini savo muzikines perspektyvas? Ketini muzikuoti Lietuvoje ar išvyksi į užsienį?
Mano širdis atvira visiems pasaulio operos teatrams. Tačiau mielai iki šiol bendradarbiauju ir ateityje ketinu dirbti ir su Lietuvos muzikantais. Dažnai net nežiūriu į finansinius pasiūlymo aspektus. Prisidedu prie projekto, jei jis man yra artimas. Jei ir toliau man taip gerai seksis ir nuolatos sulauksiu kvietimų koncertuoti užsienyje, pažadu nepamiršti Lietuvos ir garsinti savo tėvynę svetur.
Kaip jautiesi po penkių savaičių viešnagės grįžęs į Lietuvą?
Kaip ant saulės mėnesį gulėjusi žuvis, kuri pagaliau gavo gurkšnį vandens. Buvau beprotiškai išsiilgęs savo mylimos žmonos, artimųjų, gerbėjų, net lietuviško oro ir gamtos. Nors Šveicarijoje gyvenau apsuptas prabangos, supratau, kad man visai ne to reikia. Emigranto duona man būtų labai sunki.
Su žmona Erika susituokei prieš porą mėnesių ir padarei jai puikią dovanėlę – palikai ją Lietuvoje...
(Juokiasi.) Visi naujieji kolegos, ant mano rankos išvydę vestuvinį žiedą, stebėjosi, kaip aš būdamas toks jaunas jau esu vedęs. Kitiems nuostabą kėlė tai, kad iš karto po vestuvių išvykau be žmonos penkioms savaitėms. Visi juokėmės, kad tai savotiškas mano medaus mėnuo, tik be žmonos (kvatojasi). Kalbant rimčiau, su Erika būtinai ateityje drauge vyksime atšvęsti medaus mėnesio ir pasidžiaugsime vienas kitu.
Kas buvo sunkiausia viešint užsienyje be žmonos?
Kartais trūkdavo patarimo ir pagalbos, kartais šilumos. Neslėpsiu: be Erikos buvo labai sunku. Ypač pirmąją savaitę. Vėliau sutikau bendraminčių, su kuriais susibičiuliavau.
Ar palaikai Erikos sprendimą dalyvauti šokių projekte?
Iš Šveicarijos internetu stebėjau Eriką. Man buvo įdomu, kaip jai sekasi ruoštis šokių projektui, kaip ją priima aplinkiniai. Buvau labai maloniai nustebęs, kad daugelis lietuvių ją palaiko, kad atsiliepimai puikūs. Esu labai patenkintas.
Pasvajokime: jei Tau atsirastų galimybė, tarkim, pasirašyti 5 milijonų litų sutartį ir penkeriems metams išvykti dirbti svetur, ar sutiktum?
Jei su savimi negalėčiau pasiimti Erikos, atsisakyčiau visų pinigų ir perspektyvų. Aš vienas neišbūčiau net pusmetį, o ką jau kalbėti apie metus ar dar ilgesnį laikotarpį. Manau, jautrūs žmonės puikiai mane supras.
Kadangi dabar ypač rūpiniesi darbo perspektyvomis, tikriausiai minčių apie vaikelį kol kas su žmona atsisakote, tiesa?
Man labai patiko, kaip į analogišką klausimą užsienio televizijai neseniai atsakė dainininkė Beyonce. Ji ištarė, kad „bus taip, kaip Dievas duos“, ir daugiau nieko nekomentavo. Aš irgi pritariu tokiai nuomonei. Vaikelis ateis tinkamiausiu laiku. Svarbiausia, kad jis gimtų iš meilės!
Erika Vitulskienė (22)
„Sunkiausiomis akimirkomis Merūno nebuvo šalia“
„Be Merūno buvo be proto sunku. Juk pirmą kartą taip ilgai buvome atskirai. Lyg tyčia tuo metu mano gyvenime buvo daug svarbių įvykių. Pavyzdžiui, debiutas šokių projekte, kai reikėjo prieš minią sušokti pirmąjį šokį. Trūko patarimų, palaikymo. Žodžiu, sunkiausiomis akimirkomis Merūno nebuvo šalia, – su šypsena veide sako E. Vitulskienė. – Vienas kitam su vyru esame ramsčiai. Bet kokiais gyvenimo klausimais turime pasitarti, todėl vienas be kito jaučiamės labai blogai. Tačiau nenoriu skųstis, nes be proto džiaugiuosi dėl Merūno sėkmės. Specialiai ta proga suorganizavau jam linksmą vakarėlį, į kurį sukviečiau mūsų draugus.“
