Prancūzijoje, Bretanėje, lietuvė M.Rimaitytė-Gumbrienė su šeima – vyru Osvaldu ir jųdviejų vaikais Emile (9) ir Simonu-Ainiu (2) gyvena beveik dešimtmetį.
Iki išvykimo svetur M.Rimaitytė Lietuvoje studijavo aktorystę Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, vaidino keliuose spektakliuose Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Tačiau didžiaisiais karjeros laiptais kopti ėmė būtent Prancūzijoje. Ir jau užkopė tiek, kad yra atpažįstama gatvėse, o paskutinę serialo „Meilės paslaptys“, kuriame ji vaidina, seriją žiūrėjo net 922 tūkst. žmonių – pasiektas serialo žiūrimumo rekordas.
Bendraudama su 15min M.Rimaitytė papasakojo, kokie keliai ją atvedė į Prancūziją, ir kaip atsidūrė ten, kur dabar yra.
Mokėsi iš Rimo Tumino
Iš Kauno kilusi M.Rimaitytė 15min pasakoja, kad jos pasirinkimas baigus mokyklą studijuoti aktorystę, matyt, niekam neatrodė perdėm netikėtas.
„Menas mane supo visą gyvenimą. Mano tėtis Algis Rimaitis – vienas pirmųjų roko muzikos dainininkų Lietuvoje, o „The Beatles“ dainos man būdavo vietoj lopšinės. 10 metų mokiausi muzikos mokykloje, lankiau šokius, dailės mokyklą. Mokiausi estetinio lavinimo klasėje – buvo, matyt, tokia pirmoji Lietuvoje, ją kuravo Inesa Paliulytė. Ten buvo lavinami sensoriniai jutimai, mokėmės estetikos, aktorystės. Vaidinti man gerai sekėsi“, – pasakoja M.Rimaitytė.
Tiesa, šiokių tokių svarstymų renkantis, kur studijuoti, buvo: „Ketinau rinktis šiek tiek racionalesnę profesiją – psichologiją. Tačiau išsigandusi matematikos egzamino, nutariau išbandyti jėgas stodama į aktorinį, nors konkursas ir buvo labai didelis. Tai buvo tarsi sapnas – buvau įvertinta aukščiausiais balais. Taip patekau į Rimo Tumino kursą. Pas ji mokiausi ketverius metus.“
Studijos Miglei prilygo iššūkiui, bet sekėsi. „Jos buvo intensyvios ir ne iš lengvųjų, juolab kad greta to dirbau modeliu. Pirmaisiais studijų metais nuolat tekdavo išvykti, o tokio pobūdžio studijose tai nėra leidžiama. Taigi atėjo laikas apsispręsti, ką iš tiesų noriu daryti“, – pasakoja.
Pirmuosius rimtus vaidmenis jauna aktorė sukūrė dar studijų metais: „Lietuvoje vaidinau keliuose spektakliuose – Artūro Areimos „Kelyje“, Rimo Tumino „Žuvėdroje“. Buvo ir daugiau spektaklių, filmų, nedidelių pasirodymų, visa tai – dar studijų metais. Trečiame kurse ištekėjau. O paskutiniais studijų metais, kai buvo rengiami didžiausi pasirodymai ir atsiskaitymai, susilaukėme vaikelio. Visą tą laiką teko repetuoti ir vaidinti nėščiai. Ir taip iki pat 9 mėnesio. Visa laimė, kad turėau didelį vyro ir mamos palaikymą“, – pasakoja ir prisimena: būdavo, sako, kad dukrytę per pertrauką, teatro užkulisiuose, pamaitindavo.
Bretanėje – kaip namuose
Paklausta, kaip atsidūrė Prancūzijoje, M.Rimaitytė prisimena pirmiausia čia išvykusi atostogų: „Mano vyras Osvaldas anksčiau buvo gyvenęs Prancūzijoje, tačiau vėliau grįžo į Lietuvą. Kartą, kai dar laukiausi, mudu atostogavome Bretanėje, ir mums labai patiko. Tada galvojau, kaip man būtų gera čia gyventi, kaip norėčiau, kad mano vaikas čia augtų. Tokie mandagūs, malonūs, geranoriški žmonės, o ir aplinka labai graži. Tada ten pasijaučiau kaip namuose.“
Baigusi studijas M.Rimaitytė su šeima priėmė sprendimą išsikraustyti. Ir Bretanė toliau atrodė ideali vieta gyventi. Tiesa, tada dar nebuvo aišku, kuriam laikui kraustomasi...
„Kadangi pirmuosius aštuonis mėnesius negalėjau normaliai auginti savo dukrytės dėl darbo, panorau pasidaryti savotišką pauzę ir kuriam laikui atsiduoti motinystei. Pradžioje nebuvo plano pasilikti Bretanėje visam laikui – juk viską planavau Lietuvoje. Tačiau „instaliavausi“ Prancūzijoje: nenorėjau grįžti, nes labai patiko. Be to, visiems buvo gerai“, – šypsosi.
Lemtingas vaidmuo
Grįžti nenorėjo, viskas buvo gerai, bet veiklos trūko. O talentinga M.Rimaitytė ne iš tų, kuri rankas sudėjusi sėdėtų. Ir visai nesvarbu, kad prancūzų kalba jai tada buvo dar visiškai nesuprantama.
„Nė nemokėdama kalbos gavau vaidmenis pirmuosiuose filmuose. Jie buvo trumpo metro, filmuodamasi nieko nekalbėjau, tiesiog vaidinau. Vyras man išversdavo, kas ten vykdavo... Taigi pirmiausia buvo filmukai, po to – skirtingi projektai, performansai, pasirodymai reklamose. Ilgainiui ėmiau dirbti kaip modelis. Tuo jau buvau užsiėmusi anksčiau – dar iki studijų tai dirbti pabandžiau. Bretanėje vaikščiojau podiumu, dirbau fotomodeliu, vėliau tapau vieno vestuvinių suknelių kūrėjo veidu“, – vardija ji ir stebina.
O tada M.Rimaitytė gavo vaidmenį spektaklyje. Matyt, pasiryžusi vaidinti ji nė nenutuokė, kokius įvykius šis sprendimas ilgainiui nulems.
„Gavau pasiūlymą pabadyti sukurti vaidmenį vieno garsaus prancūzų aktoriaus ir režisieriaus spektaklyje. Tai buvo sudėtingas spektaklis, paremtas prancūzų kalbos technika. Iš viso jame vaidino 10 aktorių, visi kiti – tikri prancūzai, aš viena lietuvė. Prancūzai stebėjosi, kaip aš išdrįsau net jiems, laisvai šnekantiems, tai buvo didelis iššūkis. O man tuo metu kaip tik kažko tokio sudėtingo norėjosi. Labai reikėjo įveikti savo prancūzų kalbos barjerą, o tai ir buvo tiesioginis iššūkis. Teko sukaupti visas jėgas, nes gavau bene daugiausiai solo partijų ir teksto iš visų ten vaidinusių aktorių. Po premjeros supratau, kad mano darbas ir pastangos liko įvertinti: gavau daug komplimentų. Spektaklį žiūrėjusi režisierė Nadine Darmon tiesiog pasipiktino ir pasakė: „Tu juokinga, įdomi, gaila kad Prancūzija tavęs nemato. Daryk ką nors!“ – prisimena.
Bet svarbiausia čia, matyt, kad pats spektaklio režisierius sužavėtas liko: „Spektaklio režisierius pasakė, kad jį stebina mano vaidybos stilius, kad atrodau labai tikra. To išmokau studijuodama Lietuvoje, kur svarbiausia būti tikram. Režisierius pasiūlė mane savo paties agentui, kurio agentūra – viena rimčiausių visoje Prancūzijoje. Kaip vėliau sužinojau iš savo dabartinio agento, tai jis padarė pirmą kartą per savo 35 metų karjerą!“
Kliūtis – akcentas
M.Rimaitytė toliau gavo vaidmenis skirtinguose filmuose, spektakliuose, performansuose. Teko dirbti su tokiais Prancūzijos grandais kaip Gérard'as Darmonas, Philippe 'as Lellouche'as. Vienas įsimintiniausių projektų jai – darbas su garsiąja niujorkiete Lydia Lunch, režisieriaus Andy Warholo mėgstama aktore Bibbe Hansen.
Bet buvo ir nesėkmių. „Ėjau į filmo „Priešingi vėjai“ atranką. Ten būčiau turėjusi vaidinti su Audrey Tatou. Vaidyba jiems patiko, bet akcentas... Aš stebėjausi, klausiau, kodėl mergina iš Bretanės negali būti su akcentu. Juk pas juos pilna atvykėlių, kurie turi akcentą. Tokių beveik trečdalis. O jie sakė, kad tai neatitinka prancūzų vizijos: jie įsivaizduoja, kad atvykėlis yra vos vienas iš dešimties. Bet taip nėra“, – iki šiol prisimena nusivylimą.
Buvo ir dar vienas filmas, kuris M.Rimaitytė-Gumbrienė turėjo iškelti į padangę, – „Mobius“, kuriame ji būtų vaidinusi su Jeanu Dujardinu. Bet finale likimas nusprendė kitaip: „Atrankoje įveikiau visus turus, ir finale likome dvi aktorės. Pasirinko ne mane, o vokiečių kilmės aktorę. Taigi Prancūzijoje yra begalinė konkurencija. Net turint geriausią agentą, patekti į norimą vietą yra sunku.“
Sužibėjo kultiniame seriale
Bet panašu, kad tapti žvaigžde M.Rimaitytei tiesiog buvo lemta. Ir visai nesvarbu, kad su A.Tatou vienoje filmavimo aikštelėje dirbti kol kas neteko.
Pavasarį lietuvė gavo vaidmenį kultiniame prancūzų seriale „Meilės paslaptys“. Šis serialas filmuojamas jau 19 metų, šiuo metu vyksta 14-ojo serialo sezono filmavimo darbai. Matyt, nėra pasaulyje nė vieno prancūzo, kuris šito serialo nežinotų.
M.Rimaitytė seriale filmuojasi nuo 13-ojo sezono. Pradžioje jos vaidmuo buvo mažytis, bet ilgainiui labai išaugo.
„Vaidmenį seriale gavau savo agento dėka. Nuvažiavau į atranką nieko perdėm nesitikėdama – dažnai būna, kad nepakliūni. Po savaitės prodiuseris paskambino ir pasakė, kad vaidinsiu. Čia buvo reikalinga moteris su akcentu“, – šypsosi.
Apie savo vaidmenį M.Rimaitytė pasakoja: „Vaidinu rusę Valentiną iš Maskvos. Pirmiausia mano vaidmuo buvo mažas – veikėja buvo reabilitacijos centre dirbanti kinezeterapeutė, trenerė, kuri pagrindiniam herojui padeda pakilti iš neįgaliojo vežimėlio ir moko jį vaikščioti. Vėliau tas vaidmuo ėmė tapti vis didesnis, aktyvesnis. Galiausiai išvis užaugo: vaidinu su pagrindiniais serialo herojais. Sakyčiau, tai savotiškas fenomenas: mano personažas nėra teigiamas – nuvilioju pagrindinės aktorės vyrą, pavydžiu namo, noriu jį perimti, esu tiesmuka. O pagrindinė veikėja Elena yra labai teigiama, naivi, geruolė...“
Ironiška, kad prieš gaudama vaidmenį lietuvė apie šį kultinį serialą nebuvo girdėjusi: „Aš apie tą serialą nieko nežinojau, o pasirodo, kad jis – kultinis visoje Prancūzijoje, filmuojamas nuo 1992-ųjų. Tą serialą žino visi prancūzai! Pirmiausia šis serialas vadinosi „Elena ir berniukai“, o vėliau buvo pervadintas į „Meilės paslaptis“. Sklando gandas, kad garsusis amerikiečių serialas „Draugai“ yra to „Elena ir berniukai“ kopija – neva atvažiavo amerikiečiai, pamatė, nusipirko teises ir sukūrė savo versiją.“
Ir jei kas abejoja, kad „Meilės paslaptys“ – stebėtinai populiarios, štai jums šiek tiek statistikos: „Lapkričio 6-ąją parodyta serialo serija sulaukė istorinio rekordo – ją žiūrėjo 922 tūkst. žiūrovų. Ta serija yra apie tai, kaip Valentina – mano personažas – manipuliuoja Piteriu. Vieno žurnalo tekstas apie šį rekordą iliustruotas didžiule mano nuotrauka.“
Populiari net Rusijoje
Nors pati savo populiarumo M.Rimaitytė ir nesureikšmina, ji pripažįsta, kad atsiginti praeivių žvilgsnių darosi vis sunkiau.
„Žmonės man labai daug rašo, skiria daug dėmesio. Jie atpažįsta mane gatvėje, kalbina. Man tai nelabai patinka. Labiau patinka ramiai vaikščioti. Nenoriu, kad kokie gerbėjai užpultų ir imtų sakyti, kad aš skriaudžiu tą veikėją Eleną“, – juokiasi.
M.Rimaitytė pasakoja, kad šis serialas taip pat transliuojamas ir Rusijoje, taigi yra atpažįstama ir ten. O gerbėjai Rusijoje – dar aktyvesni.
„Gerbėjai iš Rusijos su manimi susisiekė, sukūrė man visą gerbėjų puslapį. Ten turiu labai daug gerbėjų! Sulaukiu tiek komplimentų, klausimų apie serialą...“ – šypsosi.
Aktorė neslepia, kad ir pati įžvelgia šiokią tokią likimo ironiją: „Dabar, kai tapau žinoma, mano akcentas nebėra problema. Dabar jis – šarmas.
Žiūrovai man sako, kad tik jo neatsisakyčiau: labai man tinka, yra labai gražus ir šarmingas.“
Paklausta apie Lietuvą M.Rimaitytė pasakoja tėvynę aplankanti maždaug kas trejus metus. Ryšius su Lietuvos aktoriais, režisieriais, ji vis dar palaiko, ir tikina neatmetanti galimybės vaidinti ir čia.
Tik į klausimą, ar grįš čia kada gyventi, atsako su šypsena: „Kur šeima, ten namai. Negalvoju, kad namai gali būti Lietuvoje, Prancūzijoje ar kokioje Amerikoje... Kur yra šeima, kur yra darbas, ten ir gyveni. Man visur patinka.“
