Sveika, Sigita. Kai tikrai myli, abejonių ir klausimų dažniausiai nekyla. Tiesiog žinai, kad myli, ir tiek. Paprastai neklausi, už ką ar kodėl. Galų gale į tokį klausimą labai sudėtinga atsakyti abstrakčiu apibrėžimu, nes meilė yra tai, kas visų asmeniškiausia. Meilė yra daugiau nei „gera ir malonu būti kartu“, daugiau nei komforto ir saugumo jausmas, meilė skiriasi ir nuo simpatijos („man jis patinka“, „jaučiu jam šiltus jausmus“), pagarbos ar draugiškumo.
Puoselėdami vaikiškus lūkesčius ir tikėdamiesi, kad partneris patenkins visus mūsų poreikius, padarys mus laimingus, laukdami iš santykio nuolatinės euforijos, svaigulio, mes iš tiesų nemylime.Labai svarbi vyro ir moters meilės sudėtinė dalis yra aistra. Aistra kyla iš pasąmoningos sutapties, ir čia yra meilės paslapties momentas. Taigi ne viskas taip paprasta ar ne? Aistra, geismas savaime taip pat nėra meilė, nors pastarieji dažnai ir painiojami. Meilės tema prirašyta daugybė filosofinių traktatų ir psichologinių studijų, bet kas ta meilė yra, taip iki galo ir neaišku. Čia kaip toje dainoje „Ir kas per velns ta meilė yr?“
Meilė ir kiti jausmai
Aš manau, kad ne kiekvienas ir moka tikrai mylėti. Reiktų skirti įsimylėjimą, susižavėjimą ir meilę. Meilei reikia asmenybės brandumo. Meilė remiasi ne poreikiu (kad manim žavėtųsi, mylėtų, rūpintųsi, jausčiausi saugus ir t.t.), o noru mylėti pačiam, noru, kad mylimas žmogus realizuotų save, kad atsiskleistų pačios gražiausios jo savybės. Meilei reikia ir gilaus savęs pažinimo, pagarbos sau bei pasitikėjimo, nes tik tada galim mylėti ir kitą žmogų: pažinti jį, suprasti, gerbti, pasitikėti.
Puoselėdami vaikiškus lūkesčius ir tikėdamiesi, kad partneris patenkins visus mūsų poreikius, padarys mus laimingus, laukdami iš santykio nuolatinės euforijos, svaigulio, mes iš tiesų nemylime. Taigi, Sigita, kaip jau minėjau, pats tavo klausimas, matyt, reiškia, kad judviejų santykyje tau išties kažko trūksta. Žvalgymasis į kitas poras ir lyginimas („...jie išgyvena kažkaip stipriau...“) vargiai padės suprasti savo jausmų „tikrumo lygį“, nes kiekvienas išgyvename labai individualiai, verčiau susitelk į save.
