Daugelis buvo įsitikinę, kad paauginusi kūdikį grįši į grupę – kokia gi YVA be Natalijos?..
O aš dar įpusėjus nėštumui supratau: išėjus iš grupės, kelio atgal nebėra. Iš YVOS išspaudžiau viską, ką galiu, ir dabar noriu ko nors kito. Galvoje sklando daug minčių, bet jos nebetinka YVAI, kurios koncepcija – iš koncerto padaryti tūsovkę: žiūrovai turi pakilti iš vietų, šokti, dainuoti... Merginos tai sėkmingai ir daro, o aš jau noriu rimtesnės, brandesnės veiklos. Todėl likau tik YVOS dalininkė.
Vadinasi, merginos su tavimi vis dar dalijasi pelnu?
Žinoma. YVA yra verslas: gerai išsuktas, turintis žinomą prekės ženklą, pareikalavęs daug investicijų ir įdirbio... Jį perleidau seseriai Kristinai: dabar ji avės vyresniosios sesers batukus, šiek tiek panešiotus, užtat patogius (šypsosi). Aš nebesu šio verslo direktorė, bet tebesu savininkė, todėl natūralu, kad kartais paprašau savo pyrago dalies. O pati pradedu solinę karjerą. Tai nereiškia, kad viskas apsivers šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu: nuo savęs niekur nepabėgsiu...
Operos dainininke netapsi?
Ne, liksiu prie sau mieliausio popstiliaus. Mano programa bus brandi, bet vis tiek linksma. Galbūt prisijungs dvi „back“ vokalistės, nes man labai svarbus gyvas garsas: pastaruosius penkerius metus koncertuose pati dainuoju tik gyvai, o dabar pageidauju, kad ir „back“ vokalai būtų gyvi. Tačiau antros grupės YVA nekursiu (šypsosi). Jau sulaukiau skambučių ir užsakymų – pirmasis mano koncertas įvyks Šiauliuose. Užsakovai mane puikiai pažįsta, žino, ko tikėtis, ir džiaugiasi, kad grįžtu į sceną. Koncertuosiu ten, kur jie pakvies: klubuose, renginiuose, vakarėliuose. Galiu sau leisti nevažiuoti ten, kur nenoriu, ir nekoncertuoti itin dažnai – juk turiu šeimą. Man šiuo metu siūloma daug įvairiausių televizijos projektų, bet visų atsisakau būtent dėl šeimos – būtų gaila ir savęs, ir kūdikio. Ketinu apsiriboti dviem koncertais per savaitę.
Numanau, kad tikrai ne dėl pinigų stygiaus tai darai.
Tikrai ne (šypteli). Darau tai dėl saviraiškos. Be to, nenoriu būti vyro šimtu procentų išlaikoma moteris: man bus malonu realizuoti save ir prisidėti prie šeimos biudžeto.
Kas tau kurs dainas?
Keletas autorių. Dalį dainų parašysiu pati: žodžius kurti man sudėtinga, bet muziką – tikrai galiu. Galvoje atsiranda melodija, sėdu prie pianino, pliką pianinu sugrotą variantą nunešu aranžuotojui, jis padirbėja – ir gimsta daina. Banalių tekstų nebebus: apie triusikėlius ir kačiukus tikrai nebedainuosiu. Mano kūriniai turės mintį. Jei man prireikia profesionalo patarimų, visada galiu paprašyti buvusio vyro Deivydo Zvonkaus pagalbos: mes iki šiol puikiai bendraujame.
Girdėjau kalbų, jog tavo vadybininku taps vyras Danielius...
O ne, jis mieliau taps aukle (juokiasi). Muzikos vadyboje manęs niekas nepralenks – aš tai darau tikrai gerai. Be to, turiu kvailą generolišką savybę: darbe man sunku pasikliauti kitais žmonėmis, visas smulkmenas turiu sužiūrėti pati. Jei kiti bando man padėti, galiu juos užėsti negyvai... Todėl bus geriausia, jei savo koncertinius reikalus tvarkysiu pati, o Danielius man padės tuo metu prižiūrėdamas mūsų Kristupą – tai jis atlieka tiesiog puikiai.
Kristupas nepasiges koncertuojančios mamos?
Jis yra didelis mano gerbėjas: kai pradedu dainuoti, iškart užmiega (šypsosi). Nemaniau, kad vaiko auginimas bus toks nuostabus: jokio vargo, tik džiaugsmas... Kas rytą atsikeliu laiminga, nes jis vos pabudęs šypsosi. Auklės mes neturime ir kol kas neketiname turėti, vaikui aš skiriu ir ateityje skirsiu labai daug dėmesio, tad tikrai neliks nuskriaustas. Prie pianino prisėdu tada, kai vaikas užmiega, o koncertai juk vyksta vakarais: tėtis grįš iš darbo, jam atiduosiu sūnų, pati – į mašiną ir į koncertą. Niekas net nepastebės...
