Aš tikrai myliu jį ir nesu pervargus ar užguita vaikų, namų ūkio darbų. Mokausi, dirbu, bet nepersitempiu. Sveikata gera, hormonų nevartoju. Kas man yra? Jolita
Sveika, Jolita. Yra gyvenimo etapų, kai seksas neatrodo toks įdomus ir jaudinantis. Tai visiškai normalu. Nedarykit intymumo žmonos/vyro prievole, pareiga vienas kitam. Seksas greitai taps atgrasus ir asocijuosis daugiau su prievarta, o ne maloniais išgyvenimais. Galų gale ir partneris, jei tik jis nors kiek jautresnis, išsyk pajaučia netikrumą.
Iš to, kad užsidėsit eilinį pliusą tikrai nieko gero. Geriau neapsimetinėti ir pripažinti, kad yra kaip yra -šiuo metu geismas atslūgęs. Geriau mylėtis retai, bet tada, kai to trokštat. Tegul mylėjimasis būna šventė, o ne lažas, tegul jis būna intriga, žaidimas, o ne inercija. Tai tas pats kas valgyti šokoladą kiekvieną dieną ištisus metus - ilgainiui jis taps nebeskanus.
Žmonės, prisižiūrėję filmų ir prisikaitę erotinių žurnalų, prisiklausę kaip draugas ar draugė su kažkuo šėliojo visą naktį ir dieną, pradeda kelt sau reikalavimus visad jaustis „ant bangos“, ištisai būti „hot“. Neduok dieve, keletą dienų nepasimylėta, o jei net ir savaitgalį-nerimas jau siekia paniką – gal aš nebemyliu savo vyro/žmonos/draugo/-ės? Jis/ji manęs nebetraukia? Gal aš frigidiška, nenormali/-us?
Visa tai šešiolikmečių kliedesiai. Jūs gyvenat ne kino filme ar erotiniam romane, o pasaulyje - vidiniam ir išoriniam - kuriame yra dar įvairesnių siužetinių linijų. Jūs ne sekso mašina ar automatas, kur paspaudus įjungimo mygtuką viskas vyksta pagal programą, bet asmenybė, išgyvenanti įvairius jausmus ir emocijas, patirianti vidinius konfliktus, būsenas, nuotaikas. Esat žmogus, turintis įvairių poreikių, interesų. Taigi kartais nenorėti mylėtis yra visiškai sveika. Priimkit gyvenimo kaitą ir viskas harmonizuosis.
