Bet dabar nesame pora, tik susitinkame, aš net patariau susirasti jam panelę. Jis sako, kad mane vis dar myli ir nori būti tik su manimi. Aš nežinau, ko pati noriu. Aš bijau atnaujinti rimtus santykius, nes baiminuosi, kad vėl pyksimės. Norėčiau turėti daugiau laisvės, nes draugystės metu jaučiausi varžoma. Noriu, kad jis būtų laimingas, tad bijau, kad nepavykus atnaujinti santykių, jausiuos kalta. Bijau jį paleisti, o jam susiradus kitą, suvokti savo klaidą. Kaip jums atrodo mano situacija iš šono? Ačiū, Jurgita.
Sveika, Jurgita. Iš tavo laiško man atrodo, kad šiuo metu tu tikrai nesi pasiruošusi skirtis su vaikinu. Nesiųsk jam dviprasmiškų ženklų, neapgaudinėk nei jo, nei savęs, neigdama savo jausmus vaikinui, juolab nesielk kvailai, siūlydama jam eiti į pasimatymą su kita. Juk po to graušies nagus. Nustok kankinti ir skaudinti pati save ir savo draugą.
Manau, jums verta pabandyti dar sykį, gal jūs turite dar vieną šansą. Tokie stiprūs jausmai ir romantika draugui grįžus rodytų, kad buvot vienas kito labai pasiilgę, kad jums trūko vienas kito, nors tu ir bandei apie tuos jausmus negalvoti. Tu tikrai nesi viena atsakinga už santykių sėkmę ar nesėkmę – juolab už tai, ar draugas bus laimingas – gyvenime garantijų niekada nėra, abu įdedate savo indėlius, abu renkatės, kaip gyventi. Jei jautiesi per daug varžoma, bandyk įnešti daugiau laisvės į jūsų santykius, pasikalbėk apie tai su juo, ko tau norėtųsi. Pyktis – sudėtinė santykių dalis, jis rodo, kad esat neabejingi vienas kitam, o tai, kad dažnai pykstatės – gal tiesiog dar ne iki galo „apsišlifavote“?
Bandykit tobulint savo santykius abu, juk ilgalaikiai artimi santykiai – tai didžiulis darbas, abiejų žmonių pastangos: girdėti vienas kitą, klausytis, prisitaikyti, toleruoti. Trūkumų turi visi, svarbu, kiek gali juos priimti ir kiek draugas pasiruošęs atsižvelgti į tai, kas tau svarbiausia santykiuose. Sėkmės!
