Manoma, kad jas sukelia dabartiniai rizikos veiksniai, tokie kaip greitas maistas, rūkymas ir judėjimo stoka, tačiau tyrimų rezultatai rodo, jog jie nėra vienintelės arterijų užsikimšimą sukeliančios priežastys, sakė kardiologas Randallas Thompsonas iš Kanzas Sityje esančio Vidurio Amerikos širdies ligų instituto.
Šis mokslininkas kartu su kitais tyrėjais kompiuterinės tomografijos metodu ištyrė 22 mumijas, saugomas Kairo muziejuje. Tai yra 1981–334 metais prieš mūsų erą mirę asmenys. Manoma, kad pusė tirtų mumijų buvo vyresnių nei 45 metų žmonių, o vidutinė gyvenimo trukmė tais laikais buvo mažiau nei 50 metų.
Mokslininkai ištyrė 16 mumijų širdies ir kraujagyslių audinius. Devyniose mumijose jie aptiko neabejotinų arba galimų arterijų sukietėjimo (arteriosklerozės) požymių. „Mus apstulbino mumijose aptikti kraujagyslių kalcifikacijos požymiai, kurie buvo panašūs į mūsų laikų pacientų, – sakė daktaras Michaelas Miyamoto iš Kalifornijos universiteto San Diege. – Tikėtina, kad arteriosklerozės vystymasis neatsiejamas nuo žmogaus prigimties“.
Tiriant vieną mumiją buvo aptikta tikėtinų infarkto požymių, tačiau mokslininkai nežino, ar tai ir nulėmė to asmens mirtį. Jie taip pat negali pasakyti, kiek svėrė tie žmonės, nes mumifikuojant organizmas dehidratuojamas.
Daugelis tirtų mumijų yra didikų, faraonų dvariškių ir žynių palaikai. „Turtingi žmonės valgydavo mėsą, kuri būdavo sūdoma, todėl jiems galėjo būti išsivysčiusi hipertenzija (per didelis kraujospūdis), tačiau tai tik prielaida“, – sakė R.Thompsonas.
Seniausia mumija, kurios audiniuose rasta širdies ligų požymių, yra apie 1530 metus prieš mūsų erą mirusios moters palaikai. Tyrimo rezultatai šią savaitę buvo paskelbti žurnale „Journal of the American Medical Association“, o antradienį jie buvo pristatyti Amerikos širdies ligų asociacijos konferencijoje.
