Kokių įspūdžių parsivešite į Ameriką? Ar labai per trejus metus pasikeitė gimtasis kraštas?
Tų įspūdžių išties daug. Tik dabar įvertinau, kokia graži ir žalia ta mūsų Lietuvėlė. Ypač išgražėjusi gimtoji Tauragė ir Vilnius.
Su vyru Thomu ir jaunėle dukra Juta (šiemet ji baigė mokyklą ir įstojo į koledžą) gyvename netoli San Francisko, mažame jaukiame miestelyje, vos devyni šimtai metrų nuo Ramiojo vandenyno pakrantės. Nors vieta labai graži, ten greičiau viskas nuruduoja, mažiau žalumos.
Turbūt Lietuvoje vos spėjote suktis: susitikimai su draugais, tėvais...
Taip greitai prabėgo laikas, kad net nepajutau, jog metas krautis lagaminus ir grįžti namo. Taip, Ameriką jau vadinu savo namais. Jie ten, kur yra mano vyras, kur šeima. Jei atvirai, visai nenorėčiau grįžti gyventi į Lietuvą, nes ten turiu mėgstamą darbą, draugų...
Bet pasisvečiuoti Lietuvoje labai smagu. Lankėmės ir Rygoje, ir tėčio gimtadienį Tauragėje atšventėme, ir „robinzonų“ susitikime dalyvavome. Norėjosi kuo daugiau laiko praleisti ir su Vilniuje likusia dukra Viktorija. Ji taip ir nepanoro gyventi Amerikoje. Ji yra baigusi fotografiją. Žinau, kad jai čia daug geriau.
Kas labiausiai įstrigo krizės nusiaubtoje Lietuvoje?
Uodai (juokiasi). Tiek daug jų niekur kitur nemačiau. Labiausiai kraujasiurbiai sukandžiojo mano vyrą.
Dar atvykus į Lietuvą šokiravo nežmoniškai didelės kainos. Čia viskas nepalyginamai brangiau nei Amerikoje. Ten bananų kekė atsieina 2 litus, o čia apie penkis. Skaičiuojant doleriais, JAV galonas benzino kainuoja 2 dolerius su trupučiu, o Lietuvoje – 7. Čia kuras brangesnis du su puse karto. Kai draugai atvažiuoja paviešėti į Ameriką, visada sakau, kad atsivežtų tuščius lagaminus ir visko, ko reikės, nusipirks. Firminius džinsus galima įsigyti už 30 dolerių (šypsosi). Amerikoje brangiausiai kainuoja gydymo paslaugos. Kai dukra prasiskėlė lūpą, už kelių minučių gydytojo apžiūrą teko suploti 1500 dolerių. Nors sveikatos draudimas padengia dalį gydymo išlaidų, vis tiek labai brangu.
Amerikoje, jeigu užeisi neperspėjęs, gerų geriausiai pasiūlys stiklinę vandens. O čia nukrauna visą stalą vaišių ir dar pyksta, jei nevalgai.
O ar labai krizė juntama Amerikoje?
Mus ir mano pažįstamus, draugus krizė beveik nepalietė, tačiau daug amerikiečių prarado namus. Bankai neatsakingai dalijo paskolas, o pablogėjus ekonominei situacijai nemažai žmonių neišgalėjo išsimokėti ir buvo priversti grąžinti bankams namus, butus ir kt. Amerikoje apskritai yra daug benamių. Prie to sunkoka priprasti.
Turbūt buvo nelengva priprasti ir prie kultūros skirtumų?
Lietuvoje ir dabar dar žmonės lipa per kitų galvas – tikslo siekia bet kokiomis priemonėmis (nusišypso). Atrodo pikti, nors išties gal ir nėra tokie, tik rečiau šypsosi. O Amerikoje žmonės šiltesni, draugiškesni. Iš pradžių net nervino dėmesingumas, kad parduotuvėje tave gali užkalbinti nepažįstami žmonės.
JAV labai aukštas aptarnavimo lygis. To pasigedau čia. Susidarė įspūdis, tarsi padavėjai bijotų bendrauti. O Amerikoje aptarnaujantis personalas su klientu bendrauja kaip su pažįstamu, nuolat kalbina, klausia, ko norėtum, iškart atneša stiklinę vandens ir pan. Parduotuvėje gali išsipasakoti visą gyvenimo istoriją – pardavėja išklausys, pasikalbės. Svarbiausia, ten gali būti atviras, nes niekas neapkalbės už akių. Lietuvoje dėl savo atvirumo dažnai ir nukentėdavau.
Tačiau Lietuvoje žmonės svetingesni. Amerikoje, jeigu užeisi neperspėjęs, gerų geriausiai pasiūlys stiklinę vandens. O čia nukrauna visą stalą vaišių ir dar pyksta, jei nevalgai. Visi mus sutiko labai šiltai: vieni draugai, kol viešėjome, užleido savo butą, kiti paskolino automobilį.
Ar Amerika vis dar yra svajonių šalis?
Nepasakyčiau. Jeigu atvyksti neturėdamas užnugario, nelengva įsitvirtinti. Daug jaunimo labai sunkiai dirba. Tačiau, kai žinai, kur ir ko važiuoji, Amerika išties yra nemažų galimybių šalis. Ir mokytis lengviau. Ypač vidurinėje mokykloje.
Pirmą pusmetį dukra turėjo tik šešis dalykus, po pusmečio – kitus šešis. O Lietuvoje devintoje klasėje turbūt trylika dalykų mokėsi. Yra valstybiniai koledžai, kuriuose pasimokęs dvejus metus gali pereiti į privačią, prestižiškesnę ir, be abejo, brangesnę aukštąją mokyklą. Įskaitomi visi studijuoti dalykai. Taip jaunimas sutaupo pinigėlių.
Plačiau skaitykite žurnale “Ji”
