Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rosita Paulauskaitė – „fitneso“ gražuolė

Rosita Paulauskaitė
Algirdo Kubaičio nuotrauka / Rosita Paulauskaitė
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po sėkmingo debiuto pasaulio mėgėjų fitneso ir kultūrizmo čempionate Slovakijoje grupės „Junior“ lyderė Rosita Paulauskaitė (31) purto galvą: profesionalė ji nebus. Na ir kas, kad pateko į geriausiųjų trejetuką tarp trijų šimtų pasaulio sportininkių... Tačiau Rosita šypsosi: valios aktyviai sportuoti ir sveikai maitintis turėtų užtekti tam, kad ateinantį pavasarį ir vėl dalyvautų varžybose.

Kaip vieną dieną supratai, kad gali tapti fitneso čempione?

Na, nereikia taip skambiai! Visi tik rašo „fitneso“, „fitneso“, o iš tikrųjų dalyvavau pačioje paprasčiausioje kategorijoje „Fitness Model“, kur nereikia turėti ypač daug raumenų. Vertinamos moteriškos proporcijos: pečiai, talija, turi ir užpakalį turėti (juokiasi)... Tačiau vis vien teko nemenkai pasportuoti, o ir pasilaikyti griežtesnės dietos reikėjo.

Fitneso varžybos buvo viena iš senų mano svajonių. Klube sportuoti pradėjau būdama šešiolikos, nuo tada ir norėjau užlipti ant fitneso scenos, tačiau tik dabar susiklostė tam tinkama situacija. Prieš tris mėnesius pradėjau dirbti dviejų sporto klubų rinkodaros ir pardavimo vadove, tad šalia visada yra treneriai, taip pat – stipri palaikymo komanda. Kadangi visi, kurie kartu dirba, maitinasi taip pat sveikai, neleido man nei persivalgyti, nei tinginiauti. Būdavo, stovi per treniruotę šalia trenerė ir skaičiuoja, ar tarp pratimų nedarau ilgesnės nei penkiolikos sekundžių pertraukos. Didžiausias pliusas tas, kad sportuoti galiu, kada tik noriu: ir per pietų pertrauką, ir po darbo. Užtenka išeiti iš kabineto ir tu jau – sporto salėje, o man, vienai auginančiai mažą vaikelį, tai svarbu – sutaupau labai daug laiko.

Kuo tave sužavėjo fitnesas?

Smagu, kai atsistoji prieš veidrodį ir džiaugiesi savo kūno formomis. Per nėštumą priaugau trisdešimt kilogramų, pati save nervinau, o visus 34 ar 36 dydžio drabužius išdalijau – sakiau, niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau anksčiau. Dabar gailiuosi žiūrėdama į ištuštėjusią spintą...

Ir vėl – stebuklinga dieta?

Jokių stebuklų. Tiesiog – baltymų dieta su šiek tiek angliavandenių ir nė lašo riebalų. Ryte – dviejų kiaušinių baltymai, po keturių valandų – paukščio krūtinėlė su vienu šaukštu ryžių, dar po keturių – gabalėlis jautienos arba žuvies su šaukštu ryžių ar grikių, vakare – pusė pakelio varškės. Visa tai – be žiupsnelio druskos ar cukraus, ir taip – du mėnesius. Ar skanu? Žinoma! Pagaliau pajutau maisto skonį, supratau, kad visą gyvenimą valgiau druską, o ne maistą.

Visada stengiuosi artimiausiems žmonėms papasakoti neįgyvendinamą planą vien tam, kad nebeturėčiau kur dingti. Prisišneku tam, kad nueičiau kelią iki galo.

Druska nuo šiol visai dingo iš tavo valgiaraščio?

Žinoma, ne. Jau savaitė, kai grįžau iš varžybų, žiūriu, pilvukas ir vėl išsprogo (juokiasi). Tiesą sakant, po tokios griežtos dietos norėjosi šiek tiek persivalgyti, o kadangi organizmas dabar viską siurbia į save, nesunkiai spėjau ir tuos kilogramus, kuriuos per porą mėnesių numečiau, atsiauginti.

Ką po varžybų pirmiausia susigrūdai į burną?

Dešrainį (juokiasi)! Bet pasižadėjau, kad daugiau neleisiu sau piktnaudžiauti tokiais dalykais. Šiuo metu griežtos dietos nesilaikau, bet, kaip ir anksčiau, žiūriu, ką valgau. Važiuodama namo labiausiai norėjau vyno, bet išgėriau dvi taures ir nulūžau – tiek man tereikėjo (kvatojasi).

Viena yra muzikos scena, visai kas kita – sportinis pasirodymas. Drąsu ant scenos pusplikei lipti?

Žinoma, patirtis scenoje man padėjo, bet, patikėkite: taip kojos drebėjo pirmąsyk – tokia buvau įsitempusi, taip bijojau ir nepasitikėjau savimi... Aišku, kai jau lipi į sceną, susikaupi, įtempi pilvą, kiek jo likę, ir eini...

...bet eini vis vien ne itin drąsiai, nes ant kojų – batai, kurių pakulnė – ne šiaip sau, o penkiolikos centimetrų!

Juokingiausia, kad niekada gyvenime neaviu aukštakulnių. Juokdamasi galvojau sau: „Štai kokios patirties turėsiu: lipu pusplikė su stringais į sceną ir dar – su penkiolikos centimetrų kulnais!“ (Juokiasi.)
O didžiausias šokas ištiko, kai sportininkai pradėjo grimą teptis, – juk niekada nebuvau to dariusi. Žiūriu, vyrai be triusikų pliki vaikšto, tepasi, o aš net nežinau, nuo ko pradėti. Pasigavau koridoriuje Europos čempioną Dainių Bražinską ir paprašiau padėti, o jis man: „Renkis!“ Iš pradžių jaučiausi nejaukiai, bet vėliau apsipratau – juk visi taip elgiasi.

Pasirengimas varžyboms nebuvo lengvas. Ar buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti?

Nė velnio! Esu užsispyrėlė. Avinas kvadratu – ir pagal metus, ir pagal mėnesį. O ir nebebuvo kur trauktis. Visada stengiuosi artimiausiems žmonėms papasakoti neįgyvendinamą planą vien tam, kad nebeturėčiau kur dingti. Prisišneku tam, kad nueičiau kelią iki galo.

Turi tikslą pasiekti sporto aukštumas?

Nekeliu sau per daug didelių reikalavimų. Nesu kultūristė ir tikrai negalvoju tapti profesionale. Neketinu gyventi vien fitnesu: nuolat derinti mitybą, be atvangos sportuoti, eiti pietų miego... Jei matysiu, kad neprarandu kūno formų ir lieka valios, galbūt pavasarį vėl dalyvausiu kokiose nors varžybose. Tačiau kategorijos nekeisiu – užteks man ir „Fitness Model“... 
 

„Žmonės“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką