Rūta, ar domiesi sveiko gyvenimo būdu?
Taip. Man atrodo, kiekvienam, nors kartą sirgusiam gyvenime, tai turėtų būti aktualu. Stengiuosi kruopščiai apžiūrėti produktus, kuriuos vartoju, nepiktnaudžiauti greituoju maistu, nors jis man skanus. Apskritai parduotuvėje atidžiai skaitau produktų aprašus, nagrinėju jų etiketes, nes noriu išvengti maisto priedų, bent jau tų „piktųjų“. Kasdienėje mityboje dažniau nei mėsą renkuosi daržoves, vietoj kavos puodelio geriu šviežiai spaustas sultis.
Tačiau yra žmonių, kurie beveik visą savo laiką skiria tam, kad tik sveikai maitintųsi. Gal Tu viena iš jų?
Ne, neinu iš proto dėl gyvenimo kokybės – net neturiu tam sąlygų. Darbo metu daug keliauju, mano gyvenimo tempas gana greitas, todėl sveikai maitinuosi tiek, kiek leidžia galimybės.
Kaip manai, ar Lietuvoje sudėtinga gyventi sveikai?
Viskas priklauso nuo žmogaus sukauptų žinių. Jei tik išmanai, sveiką gyvenimo būdą galima derinti su savo gyvenimo ritmu, užimtumu. Manau, Lietuvoje daug kam stinga žinių apie vartojamą maistą, savo kūną, sveikatą. Galiausiai net neišmanome apie vandens gėrimo kultūrą. Kartais pagalvoju, kad mokykloje vietoj labai sunkių matematikos užduočių vaikus geriau galėtų mokyti sveikos gyvensenos principų, kad ir kaip tai nepatiktų farmacijos kompanijoms.
Minėjai, kad kartais valgai mėsainius, dešrainius, submarinus, picas. Ar tuomet, kai tokį maistą iškeiti į sveikesnį, Tavo organizmas Tau „padėkoja“?
Be abejo. Kai valgau greitąjį maistą, mano savijauta būna prasta, atsiranda sunkumo jausmas, stinga jėgų. Turiu vidinį „indikatorių“: kai prastai maitinuosi, akimirksniu pasijuntu blogai. Todėl, kiek įmanoma, stengiuosi vengti greitojo maisto.
Ar galėtumei būti vegetarė?
Ne, negalėčiau atsisakyti mėsos, nes neturėčiau tiek laiko subalansuoti mitybą be šio produkto. Tačiau sutinku, kad žmonės valgo per daug mėsos. Tą byloja statistika apie širdies ir kraujagyslių ligas. Dėl šios priežasties mėsa turėtų būti valgoma ne dažniau kaip porą kartų per savaitę. Pati stengiuosi laikytis šios taisyklės.
Kokių dar turi mitybos įpročių?
Stengiuosi valgyti valgyti ir dar kartą valgyti. Tai darau reguliariai, maždaug kas tris valandas. Tikrai nebadauju ir niekada gyvenime taip nedariau (šypteli).
Ar turi silpnybių maistui?
Mėgstu skaniai pavalgyti. Visada buvau bulvinių patiekalų gerbėja, todėl dažnai save vadinu „bulvine“.
Ar scenos žmogui, kuris daug koncertuoja, keliauja, labai sunku susidaryti visavertį mitybos planą?
Taip, tai nelengva. Sunkiausia yra vasarą, kai maisto produktai greitai genda. Turiu įprotį gamintis maistą namuose ir jį pasiimti su savimi, pavyzdžiui, pomidorų salotas su mocarela. Iš pradžių vežiotis maistą su savimi atrodo labai nepatogu, tačiau reikia maždaug mėnesio ir šiek tiek pastangų, kad įprastumei prie naujo ritmo.
Bet scenos žvaigždei turbūt nepatogu valgyti televizijos koridoriuje ar automobilyje...
Neimu to į galvą! Atsisėdu ir ramiai pasisotinu. Man svarbiausia gerai jaustis pavalgius.
Ar kada nors gyvenime laikeisi dietos?
Ne, dietos neįtrauktos į mano prioritetų sąrašą. Yra daug kitų svarbesnių dalykų – nėra kada apie tai galvoti.
Bet sakoma, kad scenos žmogui privalu nuolat gerai atrodyti scenoje...
Šiais laikais daug kas sakoma. Vyrauja nuomonė, kad moteris turi būti tobula. Aš kategoriškai prieš tokią nuomonę. Visas paneles ir moteris raginu nusimesti tą naštą nuo pečių, kurią užkrovė kitų sukurtos taisyklės, ir pradėti GYVENTI. Džiaukitės ne naujai nusipirktu drabužiu ar numestu kilogramu, o pačiu gyvenimu ir savimi. Nesistenkite persiplėšti, nes visko suspėti neįmanoma. Šiuos žodžius irgi sau taikau.
Neseniai paaiškėjo, kad dažnai bėgioji krosą. Ar jau seniai sportuoji, ar tik dabar pradėjai?
Niekada gyvenime aktyviai nesportavau. Dabar bėgioju tik tada, kai turiu tam laiko. Dažnai tai darau su vaiku. Kadangi sūnus Adomas mėgsta važinėtis dviračiu, į lauką išeiname kartu – jis važiuoja, o aš bėgu.
Kaip susidomėjai krosu?
Tiesą pasakius, niekada nemėgau bėgioti ilgų distancijų. Tačiau krosas man yra vienintelė išeitis pajudėti. Tai darau šalia namų, kur yra geros sąlygos, aplink graži gamta (Rūta gyvena vaizdingoje vietoje už Vilniaus – aut. past.).
Ketinai dalyvauti Vilniaus maratone ir bėgti krosą su profesionalais. Tikrai būtumei išdrįsusi?
Taip, buvau pasiryžusi bėgti krosą su profesionaliais bėgikais. Ne varžytis ten būčiau ėjusi, ne dėl pergalės, o dėl smagumo. Be to, būtų buvę šaunu atkreipti ir aplinkinių dėmesį, nes šiais laikais per mažai laiko praleidžiame gryname ore – tik sėdime biuruose ar automobiliuose. Reikia išnaudoti kiekvieną progą pajudėti!
Gal lankaisi ir treniruoklių salėje?
Ne, man labai nepatinka sportuoti treniruoklių salėje. Viena iš priežasčių, kodėl ten nesilankau – kilnoti svarmenis man atrodo labai nuobodus užsiėmimas. Be to, esu labai jautri uždarose patalpose skambančiai muzikai. Todėl išbūti treniruoklių salėje valandą, kurioje skamba man nepriimtina muzika, būtų kančia (juokiasi).
