Kaune penktadienį buvo atšaukta gripo epidemija, šiame mieste karaliavusi mėnesį. Dar pirmąją kovo savaitę (nuo 2 iki 8 dienos) sergamumo rodiklis Kaune siekė 103,6, o praėjusią – 89,6 dešimčiai tūkstančių gyventojų, rašo „Lietuvos rytas“.
Šįkart nebuvo nei mirties atvejų, nei sunkių komplikacijų – širdies raumens ar plaučių uždegimo, – pasidžiaugė Alvydas Laiškonis.Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kuriame sergamumas gripu šiemet padidėjo tiek, kad teko skelbti epidemiją. Sergamumo gripu rodiklis jau keletą savaičių viršija epideminį slenkstį ir Kretingoje – kovo pirmąją savaitę jis siekė 125,7, tačiau epidemija čia nebuvo paskelbta.
„Greičiausiai dėl to, kad gripas sudaro tik mažą visų virusinių infekcijų dalį – juo serga tik 12 procentų visų Kretingoje registruotų ligonių“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistė Greta Amasenkovaitė.
Į bendrą sergamumo statistiką yra įtraukiamas ne tiktai gripas, bet ir sloga, gerklės, trachėjos uždegimas bei kitos ligos, populiariai vadinamos peršalimu.
Nors medikai baiminosi agresyvaus šį sezoną plintančio gripo viruso, didelių nuostolių jis kol kas nepridarė. „Šįkart nebuvo nei mirties atvejų, nei sunkių komplikacijų – širdies raumens ar plaučių uždegimo“, – pasidžiaugė Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis.
Jis viliasi, kad antroji gripo banga nepakils. Tuo tarpu G.Amasenkovaitė nėra linkusi manyti, kad jau galima visiškai nusiraminti: „Neįmanoma prognozuoti, kaip plis virusai. Bendras sergamumas ne mažėja, o pamažu netgi didėja. Pavyzdžiui, Šiauliuose pirmąją kovo savaitę sergamumo rodiklis buvo arti epideminio slenksčio – 95,5, o vasario pabaigoje – 92,9.“
Be to, statistika realaus sergamumo neatspindi – kai kurie žmonės, nenorėdami prarasti darbo, gydosi savarankiškai, nesikreipia į gydytojus. Kiti nelinkę gulėti namuose, kai lauke – gražūs orai. Todėl ligonių gali būti daugiau, teigia „Lietuvos rytas“.
