Gal dėl to įsitikinimo, o dar dėl to, kad Sigitas yra aistringas ir labai senas krepšinio klubo „Sakalai“ gerbėjas, jam buvo patikėtos šio klubo garbės prezidento pareigos.
Į „Sakalų“ komandos varžybas Sigitas pradėjo vaikščioti nuo tada, kai komanda sužaidė pirmąsias savo rungtynes. „Mažytėje salėje buvo tiek daug emocijų, aistros, užsidegimo ir noro laimėti“, – prisimena ir tikina, jog tuo nesusižavėti būtų buvę sunku. Anų laikų „Sakalai“ Sigitui priminė dabartinę Lietuvos krepšinio rinktinę – jokių žvaigždžių, bet akyse dega begalinis pergalės troškimas. „Šiais laikais tai – taip reta...“ – atsidūsta.
Tikri sirgaliai nuo komandos niekada nenusisuks, čia kaip šeimoje – kitą tik varge pažinsi.“
Jis visai nenori peikti legionierių, tačiau krepšinio aistruoliui atrodo, kad jie atvažiuoja žaisti tik dėl pinigų. Nei Lietuva, nei psichologinė atmosfera komandoje jiems nėra svarbūs, klubo patriotais jie vargu ar kada taps. O juk patriotizmas – brangiausias reikalas, jo už jokius pinigus nenupirksi... „Sakalų“ komanda šito patriotizmo turi.
Tiesa, ji niekuomet nebuvo pirmoji, išgyveno visokių laikų. Sigitas sako likęs su ja ir per tuos, bloguosius. „Netikras tas gerbėjas, kuris nusisuka, kai komanda pralaimi, – tikina ir prisimena seną futbolo istoriją: – Su aktoriumi Juozu Meškausku nuolat lankydavomės futbolo rungtynėse. Turėjome abonementą į „Žalgirio“ stadioną, gal nuo 1969–ųjų sėdėdavom. Pamenu, „Žalgiris“ nukrito į antrą lygą. Ruduo, lyja, sėdim su Meškausku po vienu lietsargiu, „Žalgiris“ lošia su kokiu nors Kostromos „Spartaku“ ir dar gauna. Meškauskas klausia manęs: „Ar supranti, ko mes čia sėdim?“ Taigi sėdėjom sėdėjom, kol „Žalgiris“ atsidūrė aukščiausioje lygoje. Štai ko mes sėdėjom! Tikri sirgaliai nuo komandos niekada nenusisuks, čia kaip šeimoje – kitą tik varge pažinsi.“
Tapti „Sakalų“ krepšinio klubo garbės prezidentu Sigitui pasiūlė vienas iš klubo savininkų, televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Kažkada pats žaidęs krepšinį šitoje komandoje, jis matydavo, kaip per varžybas salėje, vis toje pačioje vietoje, sėdi žinomas aktorius. „Aš jį prisimenu, pasirodo, jis mane irgi prisimena...“ – šypteli garbės prezidentas ir prisipažįsta, kad malonesnių pareigų jam niekas nėra pasiūlęs. „Iš tos laimės Rolando vos neišbučiavau!“ – juokiasi.
