Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sunku vaikams pranešti apie skyrybas

Ramunė Pajuodytė.
G.Kropio nuotr. / Ramunė Pajuodytė.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Laba diena, Ramune. Po ilgų bandymų ir pastangų išsaugoti šeimą, su žmona nusprendėme, kad reikia skirtis. Ji liks su abiem vaikais, o aš gyvensiu atskirai. Man neduoda ramybės tik viena – kaip elgtis, kad skyrybos mažiau juos pažeistų. Kaip viską jiems pasakyti, ar sakyti tiesą?

Kokios įtakos jiems turės tai, kad jie kartais pagyvens ir pas mane, nes nenoriu būti „savaitgalinis“ tėtis ar toks, kuris tik aplanko. Man pačiam būtų skaudu nematyti, kaip jie auga. Algis

Sveikas, Algi. Tėvų skyrybos visada yra labai skausmingas ir sunkus išgyvenimas tiek vaikams, tiek tėvams. Trauma vaikams yra neišvengiama bet kuriuo atveju, bet ji gali būti mažesnė, jei skyrybos ir pranešimas apie jas vaikams vyks mažiausiai juos skaudinant ir padedant jiems įveikti šį smūgį.

Jei jūs nusprendėte, kad jūsų santykiai su žmona tikrai nebeturi ateities, vaikams būtinai reiktų aiškiai pasakyti, kas įvyko. Jie turi žinoti, kas atsitiko. Nereiktų apgaudinėti jų, kad, pavyzdžiui, tėvelis kuriam laikui išvažiuoja ar laikinai pagyvens atskirai ir pan. Kada viską pasakyti, priklauso nuo vaikų amžiaus. Vyresni vaikai, paaugliai, gali numatyti įvykius, kurie vyks po mėnesio ar kelių, tuo tarpu jaunesniems vaikams reiktų pranešti likus savaitei dviem iki reikšmingų pasikeitimų. Geriausia, jei pasakytumėte apie tai vaikams kartu su žmona.

Vaikams yra saugiau matyti, kad ir sunkiu metu tėvai gali kooperuotis. Toks tėvų elgesys suteikia vaikams viltį, kad ir ateityje tėvai bendraus, rūpinsis jais kartu. Kita vertus, svarbu nekurstyti vaikų lūkesčių, kad kada nors vėl būsite kartu, galima pabrėžti, kad nusprendėte rimtai, tačiau viską darysite kartu jų gerovės labui.

Vaikai nekalti

Būtinai pasakykite, kad vaikai dėl tokio sprendimo nekalti, net jei jums atrodo, kad jie taip nemano ir patys vaikai neužsimena apie tai. Vaikai labai dažnai linkę atsakomybę už tėvų skyrybas prisiimti sau. Neretai jie mano, kad jei jie būtų geresni, tėvai nesiskirtų.

Vaikai turi suprasti, kad jie nieko negali padaryti, kad priverstų tėvus pakeisti sprendimą. Pasiruoškite priimti įvairiausius vaikų jausmus: pyktį, liūdesį, išgąstį, kurie šiuo atveju gali būti labai stiprūs. Leiskite jiems verkti, šaukti, klausti jūsų, kas jiems rūpi, bei paskatinkite juos pačius kalbėti ir reikšti jausmus. Smulkiai paaiškinkite, kaip pasikeis vaikų gyvenimas: su kuo jie gyvens, kur jūs gyvensite, ar jūs matysitės, ar vaikai gyvens tame pačiame bute, lankys tą pačią mokyklą/darželį (beje geriau, kad pastarieji nesikeistų) ir pan. Pasikalbėkite su vaikais apie visus momentus ir praėjus dar kiek laiko.

Auginkite kartu

Taip pat svarbu pasakyti vaikams, kad ir po skyrybų vaikų gyvenime dalyvausite abu, garantuoti, kad jų niekada nepaliksite. Jokiu būdu neprovokuokite vaikų palaikyti savo pusę, nes sunkiausiai skyrybos išgyvenamos tuomet, kai vaikams reikia pasirinkti kurį nors iš tėvų ir jaustis kaltiems, kad jie myli abu. Taigi sudarykite vaikams galimybę bendrauti su abiem, nesijaučiant dėl to kaltiems. Labai gerai, Algi, kad jums norisi matyti, kaip vaikai auga. Patiems vaikams yra svarbu, kad ir po skyrybų jie praleistų pakankamai laiko tiek su mama, tiek su tėvu. Kartais manoma, jog buvimas tai pas vieną, tai pas kitą tėvą vaikams kelia per daug painiavos. Tai ne visai tiesa. Vaikai ilgainiui prisitaiko, kad jie turi dvejus namus. Jiems svarbiausia, kad tėvai tarpusavyje toliau bendrautų, nesipyktų. Juos labiau skaudintų reti pasimatymai, nei nepatogumai, iškylantys dėl keliavimo iš vienų namų į kitus.

Taigi reikėtų, kad jūs su žmona ir toliau bendrautumėte ir bendradarbiautumėte, kartu aptartumėte vaikų poreikius, planus. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ką jaučiate vienas kitam, turite sugebėti iškelti vaikų interesus aukščiau savo neigiamų jausmų. Priešingai nei daugelis mano, tėvai gali bendradarbiauti tarpusavyje net jei jie nemėgsta vienas kito ar yra įsižeidę ir tai, kad jie nesugebėjo sutarti kaip partneriai, nereiškia, kad nesugebės sutarti kaip tėvai. Tuomet jūsų vaikai tikrai turės mažiau tiek emocinių, tiek socialinių problemų. Stiprybės jums ir ištvermės!

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką