Byla į teismą atkeliavo praėjusių metų gegužę, bet dėl dažnų U.Kiguolio sveikatos pablogėjimų jos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus.
Verslininkas kaltinamas prie savo namų esančioje teritorijoje, valstybinėje žemėje pastatęs dvi stogines, pirtį ir šiltnamį, suklastojęs pastatų tinkamumo naudoti aktą ir jį pateikęs kaip tikrą toms tarnyboms, kurios turėjo įregistruoti statinius.
Bendrovei „Elektroniniai sprendimai“ vadovaujantis U.Kiguolis kaltės nepripažįsta.
Verslininko gynėjas, tik prasidėjus svarstyti bylą, prašė teismo dokumentus grąžinti papildyti prokuratūrai dėl neva joje surinktų netikslių duomenų. Advokatas pasigedo informacijos apie tai kokį svetimą turtą U.Kiguolis užvaldė, kokią ir kam žalą padarė. Tačiau teismas, motyvuodamas tuo, kad neįrodžius verslininko kaltės procesą bet kada galima bus nutraukti, nagrinėti bylą pradėjo.
Į posėdį atvyko beveik visi kviesti liudininkai – valstybinių institucijų atstovai.
U.Kiguolis, Kaune, Šventupės gatvėje ant maždaug 8 arų žemės nuosavo sklypo, namą pasistatė prieš daugiau nei dešimtmetį. 2006-aisiais jis statinį rekonstravo, greta surentė dar kelis nesudėtingos konstrukcijos pastatus. Kad visi jie tinkami naudoti, 2007 metų balandžio 25-ąją patvirtino Kauno apskrities viršininko administracijos bei kitų institucijų komisijos, išdavusios tai liudijantį aktą.
Pagal jį statiniai buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, išduotas registracijos pažymėjimas. 2009-ųjų liepos 3 d. U.Kiguolis raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydamas patikslinti turimą pastatų registracijos pažymėjimą. Kaip teisme teigė Kauno miesto apylinkės prokurorė Aistė Česaitienė, tuo metu jau buvo pateiktas suklastotas pastatų tinkamumo naudoti aktas, kuriame yra minimi nebe trys, o dvigubai daugiau nesudėtingos konstrukcijos statinių.
U.Kiguolis sakė, jog istorijos su teisėsauga pradžia būtų galima laikyti kaimyno skundą aplinkosaugininkams. Jis, nepatenkintas tuo, kad verslininkas panoro įsigyti du greta esančius valstybinius sklypus ir viename jų dar neturėdamas nuosavybės dokumentų pastatė nedidelę stoginę, kreipėsi į gamtą saugančias tarnybas. Šios dėl U.Kiguolio veiksmų kreipėsi į teismą ir Kauno apygardos teismą, kur verslininko suręsti statiniai – stoginė, šiltnamis ir pirtis – pripažinti neteisėtais bei juos įpareigota nugriauti.
„Kol kas tų statinių negriaunu, nes tikiuosi, jog ta žemė, kurią noriu įsigyti, vis dėlto taps mano nuosavybe“, – sakė U.Kiguolis. Nusprendęs įsigyti greta esančius valstybinius sklypus verslininkas sakosi susidūręs su kliūtimis.
„Visi dokumentai – ir sklypų pirkimo, ir statinių įteisinimo – buvo tvarkomi tuo pačiu metu. Buvau įsitikinęs, jog viskas yra gerai, bet... pasirodo klydau“, – sakė U.Kiguolis.
Dėl to, kad neleidžia suformuoti sklypo, U.Kiguolis Kauno miesto savivaldybę yra apskundęs teismui. Byla turėtų būti pradėta nagrinėti kovo 7 d.
Verslininkas teismo slenkstį mins ir dar dėl vienos bylos, kurioje Statybos inspekciją jis kaltina neteisėtais įpareigojimais nugriauti kiemą juosiančią tvorą. „Mūsų su kaimynu tvora yra greta viena kitos. Jam nugriauti jos nereikia, o man – privalu. Kodėl?“, – sakė U.Kiguolis.
Jis tvirtino dokumentus, susijusius su sklypais ir statiniais, tvarkęs sąžiningai, o apie du aktus, kurių vienas gali būti suklastotas, išduotus Kauno apskrities viršininko administracijos nieko nežinąs. U.Kiguolio nuomone, prokurorų teiginiai esą įregistravus stoginę, šiltnamį ir pirtį jis užvaldė svetimą turtą yra nesąmonė. „Jie yra mano, todėl kaltinimų nesuprantu“, – sakė kaltinamasis.
Išklausius liudininkus bylos nagrinėjimas atidėtas iki balandžio pradžios.
Už dokumentų klastojimą, jų naudojimą gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už sukčiavimą – baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
