Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tobulas Marinos Bui ir Jaroslavo Avgusto gyvenimas: vestuvės, 5 vaikai ir dvaras (papildyta liepos 16 d.)

Marina Bui ir Jaroslavas Avgustas
"Privatu" viršelis / Marina Bui ir Jaroslavas Avgustas
Šaltinis: „Privatu“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jie kartu septynis mėnesius ir vienas kitam spinduliuoja tokia meile, kad dauguma galėtų tik pavydėti. Mylimojo gimdytojus Marina vadina tėvais, gyvena ištaigingame jų name ir pabrėžia, jog ne turtai, o vidinės širdies draugo savybės paskatino ją dar kartą įsimylėti. Tik žurnalui „Privatu!“ grupės „Olia-lia pupytės“ narė Marina ir jos išrinktasis Jaroslavas papasakojo savo meilės istoriją ir atskleidė fantastiškus ateities planus.

Papasakokite, kaip susipažinote?

Marina (toliau – M.): Per bendrus draugus. Jaroslavas man parodė dėmesį. Tačiau iš pradžių jis manęs nedomino, nepatiko. Pamenu, po pirmojo mūsų susitikimo Jaroslavas pasisiūlė mane parvežti namo. Tąkart ant galinės automobilio sėdynės sėdėjau susiraukusi. Viskas pasikeitė, kai jis man pradėjo rašyti socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesa, iš pradžių Jaroslavas manė, kad esu labai pasipūtusi, vaidinu zviazdą. Bet tai normalu, nes neprisileidžiu prie savęs kiekvieno vaikino. Kodėl visiems turėčiau būti atvira?

Jaroslavas (toliau – J.): Marina vis nekreipdavo į mane dėmesio, tad pagalvojau, kad daugiau nebesieksiu jos. Tačiau paskutinis bandymas buvo lemtingas.

Kiek laiko draugaujate?

M.: Septynis mėnesius. Tačiau atrodo, kad seniai vienas kitą pažįstame. Mes esame ne tik pora, bet ir puikūs draugai. Labai dažnai pasikalbame, paatviraujame.

J.: Kai Marina su manimi nori pakalbėti mergaitiškomis temomis, išklausau ją. Man patinka mūsų atvirumo valandėlės.

Iš pradžių Jaroslavas manė, kad esu labai pasipūtusi, vaidinu zviazdą. Bet tai normalu, nes neprisileidžiu prie savęs kiekvieno vaikino. Kodėl visiems turėčiau būti atvira?

Jaroslavai, ne paslaptis, kad esi kilęs iš itin turtingos šeimos. Ar tiesa, kad iš pradžių nuo mylimosios slėpei savo tikrąją materialinę padėtį?

J.: Taip, tiesa. Iš pradžių norėjau, kad Marina mane pažintų kaip žmogų. Tai buvo geras žingsnis, nes turiu daug skaudžios patirties: iš pradžių turtus pamačiusios merginos daugiau į nieką nebekreipdavo dėmesio.

M.: Taip, yra merginų, kurioms rūpi tik pinigai...

J.: Manęs neišgąsdino nei spaudos sukurtas neigiamas Marinos įvaizdis, nei blogi bičiulių atsiliepimai. Norėjau pats tuo įsitikinti. Man pavyko pamatyti visai kitokią Mariną.

Marina, kada apsigyvenai Jaroslavo tėvų namuose?

J.: Iš pradžių aš pas Mariną važiuodavau ir jos namuose leisdavome laiką.

M.: Pas Jaroslavo tėvus apsigyvenau ne iš karto. Kvietimo apsilankyti sulaukiau po mėnesio draugystės. Nuo to karto Jaroslavas nenorėjo manęs paleisti, prašė pasilikti. Dar kurį laiką su visais savo daiktais lakstydavau tai į savo, tai į Jaroslavo namus. Nors ilgai svarsčiau, galiausiai apsigyvenau jo tėvų namuose.

Koks pirmasis jausmas užplūdo pradėjus bendrą gyvenimą?

J.: Man labai patiko, kad antroji pusė visuomet yra šalia. Marina labai rūpestinga panelė. Iš karto pajutau radęs savo žmogų.

Jau planuojate statytis nuosavą meilės lizdelį?

J.: Taip, jau turime sklypą, kuriame statysime savo svajonių namą. Jame visiems bus gera! Manau, aplinkiniai mums pavydės (juokiasi).

Ar tame dvare bėgios pulkas vaikų?

J.: Tikrai taip. Auginsime daug vaikų.

M.: Aš irgi tam pritariu. Labai noriu penkių vaikų. Man patinka didelės šeimos.

Dėl ko vienas kitą pamilote?

M.: Tu sakyk pirmas (šypteli).

J.: Marina mane papirko savo nuoširdumu. Ji labai miela, gera, šeimyniška, mėgsta prieiti, apkabinti, pabučiuoti ir kitaip rodyti savo meilę. Be to, itin skaniai gamina, yra labai tvarkinga. Marina taip išblizgina namus, kad net per švaru būna! Visada troškau turėti tokią merginą, su kuria galėčiau ne po naktinius klubus trankytis, o ilgai gyventi. Džiaugiuosi, kad suradau tokią moterį.

M.: Visada galvojau, jog man, turinčiai vaiką, bus labai sunku surasti antrąją pusę. Tačiau Jaroslavas šiuos nuogąstavimus išsklaidė. Mane sužavėjo jo rimtas požiūris į mane. Jis labai palaiko, pataria. Visur ir visada. Myliu jį dėl to, kad įsimylėjo mane (šypsosi). Juk širdžiai neįsakysi...

Atrodote labai laimingi. Kada galima tikėtis Jūsų vestuvių?

J.: Vasarą, šeštadienį.

M.: Tiesą pasakius, konkrečių planų dar neturime. Noriu tokių vestuvių, apie kurias kalbėtų ir po dešimt metų. Jos bus iškilmingos, ištaigingos. Reikia dar planuoti ir planuoti.

J.: Taip pat svarbu prieš tai pastatyti gerą namą, kad po vestuvių būtų galima iškart į jį įsikelti. Taip, pritariu Marinai dėl ypatingos šventės organizavimo. Aš irgi noriu įsimintinų vestuvių.

M.: Mes labai panašūs. Dažniausiai visais klausimais mūsų nuomonės sutampa.

Noriu tokių vestuvių, apie kurias kalbėtų ir po dešimt metų. Jos bus iškilmingos, ištaigingos. Reikia dar planuoti ir planuoti.

O gal greitai nusibosite vienas kitam. Juk sakoma, kad priešingybės traukia...

J.: Aš manau kitaip. Reikia, kad du artimi žmonės turėtų panašių pomėgių, vieningą nuomonę, nes tik tuomet jų santykiai būna geri.

Jaroslavai, kaip Tavo šeima priėmė naują namų gyventoją Mariną?

J.: Sakyti tiesą? Jei atvirai, iš pradžių jų nuomonė apie Mariną buvo neigiama. Jie buvo prieš mūsų draugystę.

M.: Tai normalu, nes žiniasklaida apie mane suformavo labai neigiamą nuomonę. Tačiau užteko vos kelių kartų pabendrauti su Jaroslavo tėveliais ir jie apie mane kardinaliai pakeitė nuomonę. Dabar mes puikiai sutariame. Jaroslavo mama man yra puiki draugė, su ja kalbame apie viską. O pažinties pradžią užmiršome visiems laikams – kas buvo, tas pražuvo.

Marina, kai pradėjai draugauti su Jaroslavu, Tavo buvęs vyras Andrejus Daščenka daugiau nieko iš Tavęs nebenori?

M.: Viskas susitvarkė. Andrejus daugiau nebedrumsčia mano gyvenimo.

J.: Aš viską sutvarkiau ir apgyniau Mariną nuo viso purvo. Užteko paprastai su Andrejumi pakalbėti. Po to pokalbio kaip akmuo nuo širdies nukrito.

M.: Muštynių tikrai nebuvo. Tiesiog Jaroslavas turi puikų liežuvį ir moka juo naudotis.

Marina, turbūt girdėjai kalbas, kad tu su Jaroslavu draugauji tik dėl turtų. Kaip reaguoji į tokias šnekas?

M.: Nekreipiu dėmesio. Mes su Jaroslavu turime bendrą biudžetą: tai vienas moka, tai kitas. Beje, ne Jaroslovas turi turtų, o jo tėvai.

J.: Aš tik turtingų tėvų sūnus.

M.: Be to, pati save išlaikau ir nusiperku, kai man ko nors reikia.

Ar galėtum mokėti ne tik už save, bet ir už savo vaikiną, jei jis neturėtų tokių galimybių?

M.: Jei kažkokių daiktų ar dovanų pirkimą suprasime kaip vaikino išlaikymą, tuomet aš ir dabar tai darau. Kavinėse arba aš, arba Jaroslavas apmokame sąskaitas. Finansinę naštą dalijamės perpus. Nėra prasmės tuos uždirbtus pinigus kojinėje slėpti – reikia juos leisti.

Gal, norėdami išvengti nemalonumų skyrybų atveju, prieš keldami vestuves pasirašysite vedybų sutartį?

M.: Kai tos vestuvės bus, tuomet ir pakalbėsime (juokiasi). Viskas priklausys nuo to, ar namą dviese pasistatysime, ar ne. Tuomet ir nuspręsime, ar reikės vedybų sutarties.

J.: Dar daug metų ketiname kartu nugyventi...

Kol mirtis išskirs?

J.: Taip!

M.: Šiais laikais ne mirtis išskiria, o kiti dalykai (šypteli).
 

„Privatu“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką