Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vestuves planuojanti E.Visockaitė: visko turiu su kaupu ir esu laiminga

Eglė Visockaitė
TV3 nuotr. / Eglė Visockaitė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusį savaitgalį 33-ią gimtadienį atšventė daugkartinė Lietuvos jaunimo standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionė, TV3 projekto „Tu gali šokti“ teisėja Eglė Visockaitė. Moteris interviu dalijosi mintimis apie savo laimingą šiandieną, planuojamas vestuves su mylimuoju Mariumi Damaševičiumi ir gyvenimo aistrą – šokius.

– Kaip ir su kuo atšventėte savo gimtadienį?

– Mano gimtadienis buvo ypatingas, nes sutapo su sesers vaiko krikštynomis. Aš su būsimuoju vyru tapome krikšto tėvais, taigi tai buvo dviguba šventė. Paskui mane pasveikino per projektą „Tu gali šokti“, to visai nesitikėjau. Šiemet gavau labai daug gėlių – visi puodai, stiklainiai jų primerkti, namuose tikras gėlynas. Gimtadienio dieną buvo daug linksmybių, vakarą sutikau „InCulto“ koncerte. Niekada gimtadienių nešvęsdavau, gal tik vaikystėje, todėl man viskas nauja. Anksčiau gimtadieniai dažniausiai sutapdavo su konkursais, varžybomis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Koncerto akimirka
E.Visockaitė su širdies draugu Mariumi

– Ar sėkmingi Jums buvo šie metai?

– Taip, labai, tiek profesinėje, tiek asmeninėje sferose. Mūsų šokių klubo atstovai tapo ir jaunimo, ir suaugusiųjų grupių čempionais. O asmeniniame... Planuojame vestuves (šypsosi). Dar neturime konkrečios datos.

– Esate šokių klubo „Ratuto“ trenerė, teisėjaujate projekte „Tu gali šokti“, kuriate šokėjų drabužius. Ar nuo šios veiklos lieka pakankamai laisvo laiko?

– Taip, pakankamai. Jeigu žmogus nori, gali viską suderinti. Juk galima pasireguliuoti darbo krūvį – nebūtina nuo ryto iki vakaro arti. Viskas nuo norų priklauso.

– Gal svajojate apie nuosavą šokių mokyklą?

– „Ratuto“ yra mūsų šeimos mokykla, tad galima sakyti, kad nuosava. Mes dar planuojame prasiplėsti, įsteigti filialų mokyklose, darželiuose.

– Ar sunku teisėjauti laidoje „Tu gali šokti“? Apie teisėjavimą šokių konkursuose esate sakiusi, kad tai labai sunkus ir atsakingas darbas, kad „labai svarbu išlikti objektyviam, nes kartais vienas balas gali lemti visą poros likimą“. 

– Šiame projekte dalyvauja labai geri šokėjai, tiesiog jie atstovauja skirtingiems šokių stiliams. Kaskart būna labai gaila, kai tenka atsisveikinti su iškritusiu dalyviu, bet tokios taisyklės – laimėtojas gali būti tik vienas. Priimti sprendimus laidoje būtina, tad tenka analizuoti, stengtis, kad nebūtų jokių asmeninių simpatijų, į šokį žiūrėti labai profesionaliai. Didelis palengvėjimas, kad finalinėse laidose viską spręs žiūrovai, tad nebeteks atlikti budelio vaidmens. 

– Dažniausiai laidose atrodote švelni, atsargiai kritikuojate. Ar tokia esate ir gyvenime?

– Ir gyvenime greičiausiai tokia (juokiasi). Aš esu pati jautri, jautriai reaguodavau į kritiką, ją sunkiai išgyvendavau, todėl stengiuosi elgtis taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi.

– Ar laidoje atradote tikrų šokio meistrų? Kas yra Jūsų favoritai?

– Taip yra. Man patinka vienas laidos dalyvis ir dalyvė, bet neišduosiu kas (šypsosi). Kol kas jiems sekėsi gerai, reikia tikėtis, kad taip bus ir toliau.

TV3 nuotr. /Eglė Visockaitė
Eglė Visockaitė

– Kokiomis, Jūsų manymu, fizinėmis ir būdo savybėmis turi pasižymėti geras šokėjas?

– Fizinės ne tokios svarbios, nes jos yra išlavinamos. Būdo savybės yra svarbiausios. Tai darbštumas, pasitikėjimas savimi. Pirmiausia reikia pasitikėti savimi, nes tada ir kiti galės patikėti tuo, ką darai.  O dėl darbštumo – kartais net ir turėdami blogesnius duomenis žmonės tampa geresniais šokėjais už tuos, kurie turi talentą, nes šie dažniau mažiau dirba ir ima atsilikti nuo visų. Šokėjui taip pat svarbus artistiškumas – scenoje jis turi puikiai atlikti savo vaidmenį. Šokis turi sujaudinti žmogų, kuris jį stebi.

– Esate Lotynų Amerikos šokių šokėja, taip pat šokote hiphopą. Koks šokis Jums mieliausias? Sudėtingiausias?

– Norint būti geru šokėju reikia lavintis visapusiškai, todėl esu išbandžiusi daugybę šokio stilių. Labiausiai man prie širdies lotynų šokiai, nes juos geriausiai moku, todėl tai man ir mieliausia. Hiphopas patinka, nes jame vyrauja visiška laisvė, nėra taisyklių ir apribojimų, kurių yra Lotynų Amerikos šokiuose. Hiphopas mane traukia, nes tai savotiškas iššūkis. Keista, tačiau toks artimas Lotynų Amerikos šokiams flamenkas man pasirodė sudėtingas. Turėjau flamenko pamokų, kurias dėstė profesionalai. Jose buvo sunku susigaudyti, nes šiame šokyje reikalinga specifinė koordinacija. Visiškai neįkandamas šokis man yra breikas. Pačiai kartą teko šokti, tai nežinojau nuo ko pradėti. Man šis šokis atrodo labai vyriškas.

– Su kuo Jums asocijuojasi tie laikai, kai dalyvaudavote varžybose ir skindavote pergales?

– Su nuovargiu (juokiasi). Žinoma, užplūsta ir nostalgija, nes žinau, kad ant parketo nebebūsiu ir to jausmo nebepatirsiu. Yra gražių prisiminimų ir yra tokių, kai prisimenu dienas, kai viską skaudėdavo, būdavo labai sunku... Bet visa tai nublankdavo, kai atsistodavome ant pirmojo pakylos laiptelio ir visa salė plodavo, skambėdavo Lietuvos himnas... Tada praeidavo visi raumenų skausmai.

– Kokius didžiausius išbandymus turi patirti profesionalūs šokėjai?

– Jie turi būti stiprios valios, nes šiame sporte yra labai stiprus fizinis ir emocinis krūvis. Kai nesiseka, šokėjas neturi nuleisti rankų, vėl bandyti, daug iš savęs reikalauti. Tai gali ne kiekvienas žmogus. 

– Jei galėtumėte atsukti laiką, vis tiek rinktumėtės šokėjos kelią?

 – Turbūt vis tiek rinkčiausi. Šokėjais yra gimstama. Jei gimdamas žmogus turi visas reikalingas savybes, gali ištverti viską. Tuomet šokiai teikia malonumą tiek jam, tiek į jį žiūrintiems žmonėms.

– Anksčiau svajojote nejausti įtampos, atsipalaiduoti. Ar dabar taip ir gyvenate?

– Ne, dabar to tikrai gyvenime netrūksta (šypsosi). Visko turiu su kaupu, galiu drąsiai pasakyti, kad esu laiminga.

Mes draugiškai išsiskyrėme. Mane tik stebina, kodėl jis nešoka. Aš dėl to tiesiog pykstu (juokiasi). Tai ir buvo viena mūsų skyrybų priežasčių.

– Ar bendraujate su buvusiu vyru Andriumi Kandeliu? Galbūt net susitinkate poromis?

– Oi, ne, poromis ne (juokiasi). Kartais susitinkame per varžybas, tuomet pasisveikiname, vienas kito paklausiame, kaip sekasi, bet bendravimo poromis aš neįsivaizduoju.

– Ar po skyrybų neliko jokių nuoskaudų?

– Ne, neliko. Mūsų karjera būnant kartu buvo puiki. Mes draugiškai išsiskyrėme. Mane tik stebina, kodėl jis nešoka. Aš dėl to tiesiog pykstu (juokiasi). Tai ir buvo viena mūsų skyrybų priežasčių (Eglė nusprendė mesti karjerą, o Andrius norėjo šokti toliau – aut. past.) – jis turėjo susirasti naują šokių partnerę, labai daug metų žadėjo šokti. Bet štai turbūt susirado žmoną vietoj partnerės. Žmogus turėjo puikias galimybes ilgai šokti ir pasiekti labai aukštus rezultatus. Man labai gaila, kad jis tokį momentą praleido. 

– Ar persigalvojęs Andrius nebegalėtų grįžti į šokių aikštelę?– Galėtų, tik jam reikėtų įdėti dvigubai daugiau darbo ir būtų labai sunku atsistoti į tas pozicijas, kurias buvo pasiekęs. 

– O Jūs nė karto nesigailėjote nutraukusi šokėjos karjerą?

– Ne, aš buvau tvirtai apsisprendusi. Norėjau kitų dalykų, kitokio gyvenimo. Aš norėjau baigti savo karjerą būdama pačioje viršūnėje. Žinoma, daugelis sakė, kad tai nebuvo viršūnė, o buvo pati pradžia, bet aš manau, kad tiesiog ateina laikas, kai žmogus turi baigti karjerą ir tai buvau suplanavusi. Nesigailiu, tai buvo tvirtas sprendimas, o dabar turiu tai, ką ir norėjau turėti.

„Scanpix“ nuotr./Eglė Visockaitė ir Andrius Kandelis
Eglė Visockaitė ir Andrius Kandelis

– Daugiau nei metus draugaujate su odontologu Mariumi. Ar pripratinote draugą prie fotoaparatų? Galbūt jis jau nebenori slapstytis?

– Ne, jis dar nepriprato (juokiasi). Jam vėl buvo šokas, kai fotografai užpuolė per „InCulto“ koncertą. Mes specialiai nesislapstome ir retai dalyvaujame tokiuose renginiuose, todėl Mariui toks dėmesys dar neįprastas.

– Kokia laukia vasara? Ar bus darbinga, ar bus ir poilsio? Su draugu esate lankiusis Dominikos Respublikoje, Turkijoje. Gal vėl vyksite į užsienį?

– Bus ir kelionių ir darbo, bus visko. Galbūt su Mariumi toli netrauksime, gal tradiciškai vyksime prie jūros, į Turkiją.

– Galbūt kyla minčių apie vestuves užsienyje?

– Konkrečiai nesame suplanavę, bet visko gali būti (šypsosi).

– Ar savo vestuves žadate slėpti nuo žiniasklaidos?

– Šiuo klausimu mano ir Mariaus nuomonės nesutampa, nes aš nematau ko slėpti. Bet kadangi būsimasis vyras nelabai nori viešumos, galbūt apie vestuves ir neskelbsime. Aš ir pati nenoriu, kad į vestuves prigužėtų žiniasklaidos atstovų. Vestuvės – privatus dalykas, draugai pasveikins ir užteks. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką