Kaip sekasi suktis sporto profesionalės režimu?
Kai kas nors paklausia, kaip gyvenu, atsakau: „6 po 600 metrų.“ Viską matuoju kilometrais, kilogramais, štangomis. Viena savaitė sunki, kita lengvesnė – kaip sportininkės. Lengvoji – ta, kai dirbu žiniose, nes treniruojuosi tik rytą. Būdavo, važiuojame visi trys su vaikais į Vingio parką. Ten trenerė atsiveda šunį. Kol bėgioju, vaikai laksto su šunimi. Ula šaukia: „Mama, marš! Bėk!“ Kai tą išgirstu, toks juokas ima, pamirštu, kad pavargau, kojų nepavelku. Ji ir manieže paskui mane bėgioja, pratimus kartoja. Praktiškai antra trenerė. Tik dabar daugiau sportuosime su Benuku – Ula jau kelias dienas eina į darželį. Tokia laiminga, iš proto kraustosi! Kitų vaikai verkia, kai reikia eiti į darželį, maniškė, kai vedu namo, sako: „Vėl noriu į darbelį.“
Sunkiąją savaitę treniruojuosi dukart per dieną: rytą – parke, vakare – manieže. Per savaitę – 10-12 kartų. Savaitgalį su šeima važiuojame į Druskininkus. Ten – procedūros, reabilitacija. Per šį sezoną noriu sustiprėti fiziškai, kad paskui nebūtų traumų. Juk trejus metus, kol laukiausi vaikų, gimdžiau, tik krosą pabėgiodavau. Per tuos kelis mėnesius, kai rimtai sportuoju, su vaikais būnu ne mažiau nei iki tol. Ir į sporto stovyklą visa šeima važiuosime.
O vyras Mantvydas taip pat džiugiai kaip vaikai reaguoja į pokyčius?
Jis buvo labai prieš, vadino mane mazochiste. Bet galiausiai suprato, kad kitu atveju būsiu nelaiminga. Iškėlė sąlygą, jog namuose negirdėtų dejuojančios, kad ką skauda ar pavargau. Ir nedejuoju! Šypsausi.
Ankstesnius planus patekti į olimpiadą sustabdė motinystė. Dvidešimt septynerių ne per vėlu apie tai svajoti?
Tikiuosi, šįkart trečio vaiko nebus. Jei bus, tai po Londono. O kalbant rimtai, manau, dabar, po vaikų gimimo, pats laikas siekti rezultatų. Laukdamasi ir maitindama valgiau tik sveiką maistą, nevartojau jokių vaistų, tad organizmas švarus, pasirengęs krūviams.
Sportuoju penkiolika metų ir visą laiką svajoju įvykdyti olimpinius normatyvus. Man iki jų trūksta trijų sekundžių. Paprastam žmogui tai atrodo labai mažai, o sportininkui – žiauriai daug. Kone neįmanoma. Bet aš trykštu noru!
