Ar kada bandėte suskaičiuoti, kiek šalių esate aplankęs?
Tiesą sakant, neskaičiavau, bet vieno verslo partnerio namuose mačiau didelį žemėlapį, kuriame jis vėliavėlėmis pažymi aplankytas vietas. Tai puikus būdas parodyti, kur buvai.
Kiek šalių esu aplankęs, tikrai nepasakysiu, bet skaičiai nemaži. Išmaišytas kone visas pasaulis, išskyrus Afriką. Esu buvęs tik jos šiaurinėje dalyje.
Kaip pasirenkate, kur vykti?
Savo keliones galiu skirstyti į dvi rūšis. Arba vykstu dėl asmeninio smalsumo, arba verslo reikalais. Yra vietų, kurias man būtina aplankyti pagal tam tikrus etiketo reikalavimus, oficialų bendravimą, kad vakarienės ar pietų metu galėčiau išsakyti savo nuomonę, padiskutuoti. Būtent dėl šios priežasties į mano kelionių sąrašą buvo įtrauktos kelionės kruiziniu laivu „Karalienė Victoria II“, kuris tituluojamas pačiu prabangiausiu, traukiniu „Oriental Express“, kuriam lygių nėra, ir kt. Į jas vykau savo kailiu patirti, ar iš tiesų yra taip, kaip apie juos šnekama, rašoma, ar tikrai prabangu, patogu ir t. t.
Kalbate apie darbo keliones, o ar prisimenate pirmąsias?
Pirmosios kelionės prasidėjo dar mokyklos laikais. Su klase išmaišėme visą buvusią Tarybų Sąjungą, aplankėme net atokiausius jos kampelius. Su vadinamuoju rusišku pasu teko lankytis ir Suomijoje bei Švedijoje. Taigi dar labai jaunam man nusišypsojo laimė pamatyti vakarietiško gyvenimo.
Labai nemėgstu turistams daromos įtakos, kai vadovaujama, kur jiems išleisti pinigus. Neretai pasitaiko, kad nelabai skaniai žmonės pavalgo ir nelabai ką įdomaus pamato, o pinigus nemažus sumoka.
Tada ir užsikrėtėte kelionių karštine?
Nepavadinčiau to kelionių karštine. Tai – karjeros dalykai, darbas, tarptautinio verslo dalis. Daugelis kelionių vyko būtent dėl susitikimų su verslo partneriais. Kadangi technologijos tobulėja, dabar susitikimai neretai keičiami konferenciniais skambučiais, todėl tokių kelionių mažėja.
Vis dėlto kai kurių šalių atstovai, pavyzdžiui, skandinavai, nelinkę plėtoti verslo per atstumą – jiems norisi dirbti akis į akį.
Ar galėtumėte išskirti tam tikrų tautų bruožus, juk bendravote su daugybe skirtingų žmonių?
Neskirstau žmonių pagal jų tautybę. Europos gyventojus apskritai vertinu kaip vieningą visumą. Galbūt Ispanijoje šiek tiek kitokie žmonės, įvairialypė kultūra, maistas... Skandinavus apskritai vadinu „noneimais“, man jie visi vienodi (šypsosi). Be abejo, korėjiečiai skiriasi nuo japonų, australai nuo amerikiečių. Tačiau bendrauti tai jokių kliūčių nesudaro. Galbūt todėl, kad nesu statistinis turistas.
Ką turite omenyje?
Niekada nevykau į turistines keliones. Visos mano kelionės yra, kaip aš sakau, „rankų darbo“. Jos išskirtinės, nes aš neturiu masinių interesų. Berods, vieną kartą esu buvęs Egipte ir plaukęs Nilu, bet daugiau nesu važiavęs su kitais žmonėmis.
Erzina masinis turizmas?
Kalbant atvirai, labai nemėgstu turistams daromos įtakos, kai vadovaujama, kur jiems išleisti pinigus. Neretai pasitaiko, kad nelabai skaniai žmonės pavalgo ir nelabai ką įdomaus pamato, o pinigus nemažus sumoka.
Prieš vykdamas į nepažįstamą šalį, visada stengiuosi „atlikti namų darbus“: susirenku nemažai informacijos, pasidomiu, paskaitau kelis pasaulinio lygio žurnalus. Sužinau, kas kur naujo, gero, ir nusprendžiu, kur verta važiuoti. Išleisti pinigus galima labai greitai ir lengva ranka, bet kaip ir ką tu už juos gausi, reikia gerai apgalvoti. Išleistų pinigų kiekis nereiškia kokybės. Be to, juk svarbu ir patogiai gyventi, ir skaniai valgyti.
Ar kiekvienoje šalyje stengiatės paragauti tradicinių patiekalų?
Be abejo, visada norisi paragauti, kas kitose šalyse yra tradicinio ar išskirtinio, bet dabar dažnai tenka gyventi labai prabangiuose viešbučiuose (jie ne tik turi penkias žvaigždutes, bet ir įeina į prabangiausių pasaulyje sąrašus). Tokių viešbučių restoranai ne visada turi tradicinių patiekalų, todėl nepažįstamoje šalyje stengiuosi paragauti to maisto, kurį valgo vietiniai jų mėgstamose kavinėse ar restoranuose. Puiku, jei toje šalyje turiu kokį nors pažįstamą žmogų ar pažįstamo pažįstamą, kuriam galėčiau paskambinti ir pakviesti pavakarieniauti jo rekomenduojamoje vietoje.
Plačiau skaitykite Žurnale “Ji”
