Pone Žilvinai, kaip atsidūrėte šokių projekte?
Ryžtis šiai avantiūrai man pasiūlė projekto „Šok su manimi“ prodiuseriai. Dvi savaites pamąsčiau ir, pasvėręs visus pliusus ir minusus, priėmiau sprendimą.
Kokie faktoriai nusvėrė svarstykles šokių projekto naudai?
Svarbiausia gyvenime man yra šeima, todėl reikėjo jos sutikimo. Pasitariau su namiškiais, žmonėmis iš savo aplinkos ir sulaukęs visų pritarimo bei įvertinęs savo galimybes, suvokęs, kad tai labai geras būdas tapti žinomesniam, priėmiau, manau, teisingą sprendimą (šypteli).
Iš ko sulaukėte didžiausio palaikymo?
Iš savo šeimos moterų (šypsosi). Mano mama, sesuo, jos dukra, mano dukra, kurios taip pat šoka, labai norėjo, kad išbandyčiau jėgas šiame populiariame šokių projekte. Žmona Lina, sužinojusi apie šį siūlymą, iš pradžių sureagavo santūriai, tik pasakė, kad spręsčiau pats, o ji visada mane palaikė ir palaikys. Dabar, kai šokiai geriems santykiams šeimoje suteikė dar daugiau šilumos, kai ir ji pati pradėjo šokti „D–Dance akademijoje“, treniruojama mano šokių partnerės Karinos, jos palaikymas tik sustiprėjo.
Siūlau ir kitoms poroms pabandyti, nes šokis sukuria tiek daug teigiamų emocijų, tiek šilumos, kad net ir pašlijusius santykius gali sureguliuoti, o tokius puikius kaip mūsų šeimoje dar labiau sušildo.
Ko dar, be šokių žingsnelių, išmokote dalyvaudamas „Šok su manimi“?
Geriau suvokiau, kuo mano tiesioginis darbas, kuris man ne naujiena (jau dešimtmetį dalyvauju aktyvioje politinėje veikloje), skiriasi nuo pramogų pasaulio virtuvės. Galiu pasakyti, kad yra ne tik skirtumų, bet ir panašumų... Politika taip pat yra savotiškas šou.
Žmona nepavyduliauja aistringų šokių su partnere?
Mano žmona – protinga moteris, mes labai gerai sutariame. Ji taip pat bendrauja su mano partnere Karina, lanko šokių pamokas „D–Dance akademijoje“, ir mūsų santykiai abiem pradėjus šokti ne tik neatšalo – tapo dar šiltesni.
Siūlau ir kitoms poroms pabandyti, nes šokis sukuria tiek daug teigiamų emocijų, tiek šilumos, kad net ir pašlijusius santykius gali sureguliuoti, o tokius puikius kaip mūsų šeimoje dar labiau sušildo.
Ar tai pirmoji jūsų pažintis su šokiais?
Taip, tai pirmoji rimta pažintis su pramoginiais šokiais. Tiesa, mama mane, dar pradinuką, buvo nuvežusi į šokių būrelį, bet tada nieko nespėjau išmokti, nes kantrybės užteko tik keliems mėnesiams. Kaip ir daugelį berniukų mane paviliojo sportas (šypteli).
Sportuojate iki šiol?
Sportas mane lydi nuo mažų dienų. Žaidžiu krepšinį, futbolą, tenisą, paplūdimio tinklinį, reguliariai lankausi treniruoklių salėje, plaukioju baseine, važinėju dviračiu, mėgstu ir pabėgioti. Sportuoju dėl to, kad būčiau sveikas, energingas, darbingas, kūrybingas ir, be abejo, gerai nusiteikęs. Be sporto neįsivaizduoju savo gyvenimo. Man sportas – jėgų, sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis.
Ar lieka laiko ir jėgų darbui Seime? Nesunku derinti politiko darbą ir šokių treniruotes?
Dalyvavimas projekte „Šok su manimi“ beveik nepakoregavo mano gyvenimo ritmo, tik laikinai šokiai užėmė laisvalaikį, kurį iki tol skirdavau sportui. Po darbo sportuodavau penkis kartus per savaitę: žaisdavau krepšinį, futbolą, tenisą, prakaituodavau treniruoklių salėje, o dabar tuo laiku repetuoju. Tačiau neabejoju, kad pasibaigus projektui grįšiu prie pamėgtų sporto šakų, kurių jau spėjau pasiilgti ir, žinoma, neužmiršiu šokių. Dabar žinau, jog šokti galiu ir man tai patinka (šypsosi).
Ko tikitės iš šio projekto?
Be to, kad išmoksiu geriau valdyti savo kūną, perprasiu šokių žingsnelius, turiu ir daugiau tikslų, kurių neslepiu. Vienas iš jų yra mano kaip politiko populiarumas, nes kuo esi žinomesnis, tuo įtakingesnis, o įtaka reikalinga tam, kad galėtum geriau atstovauti visuomenės interesams. Tai buvo ir viena iš priežasčių, kurios lėmė mano sutikimą dalyvauti projekte.
Kas jums yra didesnis iššūkis – būti daugiavaikiu tėčiu, Seimo nariu ar šokių projekto dalyviu?
Tai skirtingi ir nesulyginami dalykai. Šeima, vaikai, jų ateitis – neginčijamas prioritetas. Seimo nario veikla – mano pareiga, o šokių projektas – nuotaikingas ir linksmas laisvalaikis, turintis išliekamąją vertę, nes to, ko išmoksiu, ant pečių nenešiosiu (juokiasi).
Daugelis norėtų mokėti geriau valdyti savo kūną, gražiau šokti, bet ne visiems tokių galimybių pasitaiko. Man pasisekė ir aš netikėtai atsiradusia galimybe drąsiai pasinaudojau.
Po darbo sportuodavau penkis kartus per savaitę: žaisdavau krepšinį, futbolą, tenisą, prakaituodavau treniruoklių salėje, o dabar tuo laiku repetuoju.
Nesunku gyventi tokioje gausioje šeimoje?
Jeigu priklausytų tik nuo manęs, gali būti, kad ji būtų dar gausesnė (šypsosi). Viskas labai paprasta. Tiek man, tiek žmonai ši santuoka antroji. Pirmosios truko trumpai, bet neliko be „pėdsakų“: Lina turi du vaikus iš pirmos santuokos, aš – dukrą, o abu kartu turime mūsų šeimos pagranduką Arvaiduką. Visi mūsų keturi vaikai labai gražiai sutaria. Esame didelė tvirta, laiminga šeima.
Apie savo pirmąją žmoną taip pat galiu pasakyti tik gerų žodžių, o išsiskyrėme todėl, kad kurdami šeimą buvome labai jauni ir gerai nesuvokėme savo atsakomybės. Jai esu dėkingas, kad ir po skyrybų normaliai bendravome, kartu rūpinomės ir tebesirūpiname mūsų dukra.
Nuo jūsų sklinda gera energija, iš kur ji?
Mane įkvepia teisingas požiūris į gyvenimą. Žinau, kas esu, ko siekiu, kokie mano tikslai, prioritetai. Mano gyvenimas „subalansuotas“, todėl galiu tvirtai pasakyti – esu laimingas. Tas pojūtis mane įkvepia. Net mano gyvenimo moto: viską lemia teisingas požiūris.
Apie ką pasvajojate?
Viską, apie ką svajojau, padedamas šeimos – tėvų, žmonos, vaikų, aš jau beveik įgyvendinau. Todėl noriu būti naudingas visuomenei ir pasistengti, kad ir kiti žmonės galėtų pajusti tikrą gyvenimo džiaugsmą. Kitaip tariant, noriu padėti jiems suformuoti teisingą požiūrį, nes, mano įsitikinimu, nuo jo viskas ir prasideda. Ateities planų, žinoma, dar turiu daug, bet to nepavadinčiau svajonėmis.
O kaip dėl pergalės projekte? Kas būtų, jei laimėtumėte šokių projektą?
Nieko (juokiasi). Atšvęsčiau ir toliau gyvenčiau taip, kaip gyvenau iki šio projekto. Nesiekiu laimėti šį projektą. Šoksiu tiek, kiek pageidaus televizijos žiūrovai. Nekeliu sau tikslo laimėti, bet keliu tikslą gerai pasirodyti, nes viską, ką gyvenime darau, stengiuosi daryti gerai arba iš viso nedaryti.
Ar atskleisite, kaip kolegos Seime vertina jūsų dalyvavimą šokių projekte?
Visi, su kuriais teko pastaruoju metu pabendrauti, sako, kad mane palaiko, kad mano pasirodymai juos džiugina ir kad daugelį savo gebėjimais ant parketo labai nustebinau. Tą jie man sako, o ką iš tikrųjų galvoja, sunku pasakyti... Seime kaip ir gyvenime yra visko: ir teigiamų emocijų, ir malonių žmonių, ir vaidybos elementų, ir pavydo, ir t. t. Tai natūralu, nes Seimas – visuomenės atspindys. Vieniems mano šokiai patinka, kitiems gal nelabai, bet akivaizdu, kad abejingų beveik neliko...
Ypač po laidos, kai pasidavėte provokacijai ir išsirengėte iki pusės…
Nors daug kas juokavo, kad dabar Seimo etikos ir procedūrų komisija turės ką veikti ir svarstys mano neva nederamą elgesį, aš neįžvelgiu absoliučiai nieko smerktina. Kaip sakiau iškart po šokio, taip teigiu ir dabar: jei Seime daugiau tikrai nėra ką veikti, tegul svarsto mano nuogą iki pusės sambą. Aš čia nematau nieko blogo. Juk tai yra šou ir reikia žaisti pagal šou taisykles (šypteli).
