„Vakar ryte dar buvau Rusijoje ir lankiausi Liudmilos Gurčenko namuose. Po garsiosios artistės mirties liko 400 suknelių, daugybė batelių ir aksesuarų. Tačiau jos vyras Sergejus Seninas mano kolekcijai davė tik tris sukneles, – su apmaudu pasakojo kolekcininkas. – Paklausiau jo, ką darys su likusiomis suknelėmis ir bateliais, o jis sako: „Atiduosiu vargšams“. Ką tie vargšai darys su tokios talijos suknelėmis, kur eis su tais puošniais aukštakulniais?! O jis sako: „Aš kitaip negaliu, tikiu, kad mirusio žmogaus daiktai turi blogą energiją ir nieko padaryti negaliu. Taigi mados istorijos dalis atsidurs šiukšlyne...“
A.Vasiljevas tikino, kad jo noras išsaugoti mirusių žmonių, taip pat ir garsenybių, drabužius kaip mados istoriją, dažnai yra nesuprantamas.
„Rusijoje egzistuoja labai daug prietarų, be to, žmonės dažnai neturi, kur saugoti senų drabužių, ir juos be gailesčio išmeta, – sakė A.Vasiljevas. – Todėl surinkti kolekciją yra labai sudėtinga, nes žmonės išmeta, nesaugo, persiuva ir taip sunaikina istorinį palikimą. Daugiausia eksponatų yra išlaikę Anglijos ir Amerikos gyventojai, nes jie nenukentėjo nuo karų, turėjo namus, kuriuose pakako vietos saugoti nenešiojamus drabužius, ir galų gale jiems buvo gaila atsisakyti batų ar rūbų, už kuriuos buvo labai brangiai sumokėta.“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mados istorikas ir kolekcionierius Aleksandras Vasiljevas |
