Pasipuošę vėliavomis, vėliavėlėmis, išsidažę veidus ir šiek tiek apsvaigę nuo šampano britai penktadienio vakarą skirstėsi šventę tęsti namuose, baruose ar svečiuose. Miestas atrodė tarsi ištuštėjęs, tačiau pažiūrėjus į aludžių langus ir vadinamąsias barų gatves, galima buvo drąsiai sakyti – ten vyravo tikroji gyvybė. Keldami alaus taures ir jas sudauždami su pažįstamais ir nepažįstamais šventiškai nusiteikę britai sveikino jaunavedžius ir gėrė už „Kate ir Williamą“.
Tiesa, tenka pripažinti, kad penktadienio vakarą prie alaus bokalo ar draugų kompanijose tokio persirengėlių antplūdžio kaip kad dieną, stebint vestuves, nebuvo. Tikėtina, kad dalis miesto svečių Londoną paliko iš karto pasibaigus iškilmėms ir šventimą tęsė gimtuosiuose miestuose. Dar prieš didžiąją dieną buvo pranešama, kad nemaža dalis londoniečių ketino iš anksto išvykti iš sostinės.
Kalbant apie likusius, sunku pasakyti, ar visus britus linksmintis gurkšnojant eilinę pintą paskatino karališkosios vestuvės. Juk jaunimas dažną penktadienį linksminasi. Vyresnio amžiaus publika aptarti dienos įspūdžių rinkosi ramesnėse vietose, restoranuose ar vaikštinėdami Temzės krantine.
