Tačiau argentinietis nusprendė apsistoti Meksikoje, viename iš svarbiausių Lotynų Amerikos serialų pramonės centrų, kad išpildytų savo svajonę tapti aktoriumi. Karščiu alsuojančioje šalyje S.Rullis ne tik pradėjo aktoriaus karjerą, bet ir surado meilę – meksikiečių televizijos laidos vedėją Cecilią Galeano, kurią netrukus vedė.
Meksikos novelėje „Teresa“ aktorius vaidina Artūrą, žinomą advokatą, mokslininką ir rašytoją, talentingą ir apsiskaičiusį profesorių, kilusį iš turtingos šeimos. Po nelaimingos jaunystės meilės jis nusprendžia nebesivelti į jokius santykius. Tačiau Artūras ir vėl įsimyli netinkamą moterį. Teresa – jauna moteris, kurią valdo pinigai. Bėgdama nuo skurdo ji imasi melo ir išdavysčių, o ne sąžiningo darbo. Artūras ją beprotiškai įsimyli, sumoka už teisės studijas. Deja, jo laukia nusivylimas.
– Nebedirbate modeliu?
– Modelio darbas visada buvo priemonė daugiau sužinoti, pasitaupyti pinigų ir pasiruošti aktorystei lankant teatro kursus. Modelio karjera man labai daug davė. Aš ja nuoširdžiai mėgavausi.
 |
| LNK nuotr./Sebastianas Rullis |
– Ar Sebastianui Rulliui svarbi išvaizda?
– Aš daug sportuoju, nes tada geriau jaučiuosi. Sportuoju ne dėl to, kad būčiau storesnis ar lieknesnis, gražesnis ar ne toks gražus. Sportuodamas atsipalaiduoju. Man pasisekė, nes turiu gerus genus, tad bandau jais pasinaudoti. Televizijoje, savaime suprantama, viskas vertinama akimis. Pirmiausia pamatai žmogų, o tik tada pasigarsini televizorių.
– Kokių komplimentų išgirstate iš gerbėjų gatvėje?
– Pačių įvairiausių. Tiesą sakant, moterys yra labai šaunios. Man patinka, kad jos drąsiai išreiškia savo jausmus ir aistras. Viską pasako aiškiai ir suprantamai, aiškiau nei vyrai. Negaliu pasakyti konkretaus komplimento, bet būna, kad eidamas gatve išgirstu: „Mažuli, koks tu gražus! Noriu už tavęs tekėti!“ Kartais moterys mane priverčia net nurausti.
– Gal iš serialų filmavimų prisimenate kokį nors smagų nutikimą?
– Nemoku pasakoti smagių nutikimų ar anekdotų, bet prisimenu vieną įvykį. Specialiai pastatytame miestelyje, skirtame filmuoti serialą, atsirado mažas šunelis. Jis buvo sužeistas, purvinas, susivėlęs, labai sulysęs. Vargšas šunelis ėjo prie žmonių, o šie bijojo jį paliesti manydami, kad nelaimėlis blusėtas. Man jo labai pagailo. Nuvežiau į veterinarinę kliniką. Ten šunelį išgydė, nukirpo gaurus ir paaiškėjo, kad jis kilmingas. Dabar jis gyvena pas mane ir yra pats dėkingiausias šuo pasaulyje. Anksčiau filmavimo aikštelės kolegos jį vadino Murzium, nes buvo labai nešvarus, o dabar jis paklūsta šaukiamas Gauču.
