Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

2022 m. pasaulio futbolo čempionatas: tamsioji Kataro svajonės pusė – tūkstantis žuvusių imigrantų ir XXI amžiaus vergija

Šešių kvadratinių metrų kambaryje be kondicionieriaus gyvena po dešimt stadionų ir viešbučių statybininkų iš Nepalo
Šešių kvadratinių metrų kambaryje prr karščius be kondicionieriaus gyvena po dešimt stadionų ir viešbučių statybininkų iš Nepalo. Spiegel.de nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ruošdamasis 2022 m. pasaulio futbolo čempionatui Kataras investuoja milijardus dolerių į stadionų, viešbučių ir kelių statybą. Tačiau artėjančios sporto šventės spindesį temdo darbininkų iš užsienio išnaudojimas ir net mirtys. Vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ skaitytojus supažindina su tamsiąja Kataro svajonės puse.

Statybų vietose plušantys darbininkai po apsauginiais šalmais dėvi plonos medvilnės kaukes, apsaugančias nuo ryto vėsos ir vidudienio saulės. Šių darbininkų misija – paversti mažą Persijos įlankos šalį akinančio spindesio kraštu su prabangiais viešbučiais, biurų kompleksais, prekybos centrais ir futbolo stadionais.

26 m. Ganešas buvo vienas tokių statybininkų. Šiuo metu jis jau grįžęs į gimtąjį Nepalą. Vyras ilgai laukė dienos, kai galės išvykti iš Kataro ir išvykęs pažadėjo sau niekada nekelti kojos į dykumą.

26 m. Ganešas buvo vienas tokių statybininkų. Šiuo metu jis jau grįžęs į gimtąjį Nepalą. Vyras ilgai laukė dienos, kai galės išvykti iš Kataro ir išvykęs pažadėjo sau niekada nekelti kojos į dykumą.

Po varginančios darbo dienos Ganešas grįždavo išsekęs į Kataro sostinės Dohos priemiestyje esantį šešių kvadratinių metrų kambarį, kuriame gyveno su dar devyniais darbininkais. Oras patalpoje būdavo tvankus dėl sugedusio  ventiliatoriaus ir sandariai aliuminio folija užtvirtinto lango.

Pilkas betoninis pastatas, kuriame gyvena darbininkai, įsikūręs Dohos dalyje, žemėlapyje vadinama „pramonine zona“. Trijų aukštų pastate, kuriame gyveno Ganešas, dar įsikūrę apie šimtas vyrų. Jie įgyvendina šeichų svajones, bet gyvena toli nuo spindinčių viešbučių miesto centre ir kenksmingomis sąlygomis.

Viena iš tokių šeicho svajonių yra 2022 m. pasaulio futbolo čempionatas, kurio organizavimui buvo pasirinkta ši šalis. Iki šiol dar nėra užbaigtas nė vienas iš planuojamų sporto infrastruktūros objektų, pradėta tik Al Wakraho stadiono pietinėje Dohos dalyje statyba.

Tačiau pasaulio futbolo čempionatui reikalingi ne tik stadionai, bet ir nauji viešbučiai, greitkeliai, tiltai, parkai ir išplėtota metro sistema. Būtent pastarųjų projektų statybose dirbo Ganešas ir jo kolegos, tačiau šalies valdžia tvirtina, jog šis statybų bumas nėra susijęs su po aštuonerių metų vyksiančiu čempionatu. Pasaulio futbolo čempionato Katare komitetas nenori sudaryti įspūdžio, kad pastangos „importuoti“ futbolą į dykumą jau lėmė šimtus žmonių mirčių.

Čempionatas vertingesnis už gyvybes?

Vien tik per 2012 ir 2013 m. Katare žuvo 964 darbininkai iš Indijos, Nepalo ir Bangladešo. Itin daug vyrų mirė vasaros metu dėl nepakeliamo karščio ir nelaimingų atsitikimų darbo vietoje.

Vien tik per 2012 ir 2013 m. Katare žuvo 964 darbininkai iš Indijos, Nepalo ir Bangladešo. Itin daug vyrų mirė vasaros metu dėl nepakeliamo karščio ir nelaimingų atsitikimų darbo vietoje.

Artėjančio čempionato įvaizdį pablogino ir praėjusią savaitę britų laikraščio „Sunday Times“ atskleistos korupcijos detalės. Teigiama, jog buvęs Kataro futbolo pareigūnas Mohammedas bin Hammamas davė kyšį FIFA vykdomojo komiteto nariams. Manoma, kad apie 5 mln. JAV dolerių buvo pakišta komiteto nariams iš Afrikos šalių už pastarųjų balsus už Katarą 2010 m.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ paskelbė apie antisanitarines darbininkų gyvenimo sąlygas dar praėjusių metų lapkritį, tačiau padėtis nepagerėjo.

Pastate, kuriame gyvena 100 darbuotojų, tėra trys mažos prausyklos. Vyrai skundžiasi, kad yra kalbėję su humanitarinių organizacijų darbuotojais, tačiau jų gyvenimo sąlygos dėl to nepasikeitė.  Maža to, ant pastolių dirbantis statybininkas iš vakarų Nepalo tvirtina, kad dirba nuo lapkričio vidurio, tačiau dar nėra gavęs savo pirmojo atlyginimo.

Iš 1,4 mln. į Katarą imigravusių darbuotojų apie pusė yra atvykę iš Indijos ir Pakistano, 16 proc. iš Nepalo, o likusi dalis yra iš Irano, Filipinų, Egipto ir Šri Lankos.

Kiekvieną rytą darbuotojai traukia į statybų vietas maudžiančiais kūnais. „Kartais mano galva ryte svaigdavo taip smarkiai, kad negaliu atsikelti iš lovos“ , – sako Ganešas. Už kiekvieną praleistą dieną iš jo mėnesinio atlyginimo būdavo nuskaičiuojami penki procentai. Vyras pripažįsta atkeliavęs savo noru, tačiau jo teisinė padėtis nelabai skyrėsi nuo vergo.

Dauguma statybos kompanijų Katare į imigrantus žiūri kaip į savo nuosavybę. Tokia padėtis susiklostė dėl šalies darbo teisės, vadinamos Kafala. Užsienietis, atvykstantis dirbti į šalį, privalo įrodyti, kad turi rėmėją. Be rėmėjo patvirtinimo asmuo negali keisti darbovietės ar palikti šalies. Profesinės sąjungos šalyje uždraustos.

Praleista galimybė

Šių metų gegužės vidury Kataro valdžia pareiškė apie planus reformuoti Kafala sistemą – sudaryti geresnes sąlygas darbuotojams išvykti ir griežčiau bausti kompanijas, konfiskuojančias savo darbuotojų pasus.  Žmogaus teisių aktyvistai šią Kataro iniciatyvą pavadino apgaule, o „Amnesty International“ – praleista galimybe.

Kataro spindesys slepia vergijos sąlygas futbolo čempionato statybose
Kataro spindesys slepia vergijos sąlygas futbolo čempionato statybose

Tokie dalykai šalyje vyksta nepaisant to, kad Kataras laikomas turtinga šalimi su vienu iš didžiausių pasaulyje dujų telkinių, slūgsančių prie šalies krantų.

Kataro BVP vienam gyventojui yra vienas aukščiausių pasaulyje ir šalis būtų pajėgi mokėti didesnius atlyginimus. Statybų bumas artėjant pasaulio futbolo čempionatui į šalį pritraukė daug užsienio kompanijų iš Kinijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Jos nenoriai dalinasi savo pelnu su darbininkais iš Indijos ar Nepalo.

Ganešas už šešių darbo dienų savaitę, dirbdamas nuo aštuonių iki dešimties valandų per dieną, tegaudavo po 300 eurų (1035 Lt) per mėnesį. Ganešo brolis taip pat dirba Dohoje  statybų prižiūrėtojo padėjėju ir gauna 180 eurų (621 Lt) per mėnesį. Brolių uždirbami pinigai, kuriuos jie siųsdavo į Nepalą, yra vienintelės šeimos pajamos.

123rf.com nuotr./Statomi stadionai Dohoje
123rf.com nuotr./Statomi stadionai Dohoje

Darbininkai laiku negauna atlyginimų

Vis dėlto, Katare yra daugybė darbuotojų, kurie kenčia labiau nei Ganešas. Jie gyvena mediniuose bendrabučiuose tarp sandėlių Dohos pakraštyje. Kiekviename bendrabučio kambaryje yra po tris lovas, iš viso čia gyvena 60 vyrų iš Šri Lankos, Nepalo, Filipinų, Bangladešo ir Kinijos. Jie dirba statybininkais, suvirintojais ir dažytojais. Iki praeitų metų pabaigos jie buvo įdarbinti vienos kompanijos, kuri specializavosi statybos darbais biurų pastatų viduje. Dabar ši kompanija uždaryta, o jos prezidentas įkalintas. Buvę darbuotojai laukia algų nuo 2013 m. pavasario. Nei vienas jų neturi pakankamai pinigų, kad galėtų grįžti namo.

Vienas iš šių bendrabučių gyventojų – 26 m. nepalietis, visų vadinamas Anilu, į Katarą atvykęs prieš dvejus metus.  Jo kompanija 2012 m. laimėjo konkursą užbaigti vidaus interjero darbus Biddos bokšte Dohoje. Čia Anilas dirbo elektriku – įrenginėjo apšvietimą lubose, montavo elektros jungiklius ir užbaigė visą pastato elektros instaliaciją.

Užsakovai darbuotojams iš viso yra skolingi apie 300 tūkst. eurų (1,350 tūkst.lt). Anilui buvę darbdaviai yra skolingi 2200 eurų (7590 lt) ir bilietą atgal į Katmandu.  Paskutinį sykį Anila siuntė pinigus savo šeimai spalio mėnesį. Šiuo metu jis dirba įvairius padienius darbus, už kuriuos gauna iki 20 eurų (69 lt) per dieną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vieno iš 2022 metų pasaulio futbolo čempionato Katare stadionų modelis.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vieno iš 2022 metų pasaulio futbolo čempionato Katare stadionų modelis.

Algų negaunantys buvę darbininkai užregistravo bylą darbo teisme, tačiau kas keletą savaičių vykstantys apsilankymai jame kol kas nedavė jokių rezultatų. Byla vilkinama ir teismas vengia skelbti verdiktą. Maža to, už bylos registraciją teisme nukentėjusieji turėjo sumokėti 120 eurų (414 lt) mokestį.

Padėtis gerėja?

Ekspertai teigia, kad dėl susiklosčiusios padėties labiausiai kaltas teisės aktų nesilaikymas. Iki šiol Kataro darbo ministerija turi vos 150 pareigūnų, kurie sugeba patikrinti tik nedidelę dalį įmonių, veikiančių emyrate. Nors pastaruoju metu pareigūnų skaičius išaugo, tačiau didėjo ir statybos vietų skaičius.

Vien per ateinančius ketverius metus Kataras planuoja išleisti daugiau nei 151 milijardą eurų (520,95 mlrd.lt) infrastruktūros plėtrai, o tai dar labiau pasunkins tinkamą darbo santykių reguliavimą. FIFA prezidentas Seppas Blatteris neseniai pripažino, kad suteikti teisę Katarui rengti 2022 m. Pasaulio futbolo čempionatą buvo klaida.

FIFA prezidentas Seppas Blatteris neseniai pripažino, kad suteikti teisę Katarui rengti 2022 m. Pasaulio futbolo čempionatą buvo klaida.

Dėl tarptautinės bendruomenės spaudimo pastebima šiokia tkia pažanga. Patvirtintos taisyklės, kad ateities darbuotojų butai privalės turėti svetaines su įrengta satelitine televizija, nemokamu interneto ryšiu, o kambaryje negalės būti daugiau nei keturios lovos.

Be to, kiekvienam darbuotojui bus atidaryta bando sąskaita Katare. Tačiau naujos taisyklės bus taikomos tik tiems darbininkams, kurie dirba statybų vietose, tiesiogiai susijusiose su pasaulio futbolo čempionatu. Šiuo metu tokių darbuotojų tėra apie du šimtai. Tikėtina, kad dauguma imigrantų darbininkų Katare ir toliau gyvens nežmoniškomis sąlygomis perpildytuose kambariuose ir laiku negaudami atlyginimo.

123rf.com nuotr./Doha
123rf.com nuotr./Doha

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką