Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltijos šalyse atsigauna technologijų rinkos

Gunteris Redwitzas
Konferencijos organizatorių nuotr. / Gunteris Redwitzas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Vilniuje įvyko rinkos tyrimų bendrovės „GfK Group“ padalinių Baltijos šalyse ir Skandinavijoje – „GfK Retail and Technology“ – klientų bei partnerių konferencija. Renginio metu pristatytos mobiliųjų telefonų, buities technikos, informacinių technologijų (IT), plataus vartojimo elektros pramonės rinkų naujovės, tyrimų rezultatai bei įvairios tendencijos.

Anot „GfK Retail and Technology Holding“ vadovo Gunterio Redwitzo, bendrovės padaliniai duomenis gauna iš 190 tūkst. pardavimo vietų, kurios atspinti 1,1 mln. nemaisto pramonės pardavėjų pasaulyje: „Tiriame net 300 produktų grupių, visame pasaulyje naudojame tuos pačius darbo principus, koncentruojamės į produktą, klientą, konkrečius pardavimų–sandėrių faktus bei tarpininkavimą. Nėra tokios rinkos, kurios negalime ištirti," – sakė G.Redwitzas. Pasak jo, GfK bendradarbiauja su visais pardavėjais, seka visų plataus vartojimo technologinių produktų rinkas.

Recesija traukiasi

Anot „GfK Marketing Services Baltic“ vadovo Ingemaro Erlandssono, recesija traukiasi – visus 2009 m. Baltijos regioną kankinęs vidutinis 43 proc. technologijų rinkų kritimas šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu 2009–ųjų laikotarpiu, buvo tik 13 proc. „Baltijos šalių rinka ekonominio nuosmukio metu nukentėjo labiausiai, jei lyginsime ją su likusia Europos dalimi, – sako I.Erlandssonas. – Tačiau ši rinka buvo ta, kuri keletą metų Europoje buvo labiausiai kylanti ir auganti. Artimiausiu metu Baltijos šalių ekonomika turėtų stabilizuotis: nebebus tokių didelių svyravimų, ir, atėjus kitai recesijai, mūsų šalims ji nesmogs taip stipriai“.

Anksčiausiai iš visų Baltijos valstybių recesiją patyrusi Estija šiuo metu pirmauja geresniais augimo rezultatais nei Lietuva ir Latvija. 2010 m. vasarį užfiksuotas 14 proc. Estijos technologijų rinkos kilimas. Vis dar blogiausiai šiuo metu sekasi Lietuvai, kuri krizę technologijų rinkoje pradėjo jausti vėliausiai iš visų Baltijos šalių – tik 2008 m. antroje pusėje. 2009 m. vasarį Lietuvoje technologijų rinka krito 41 proc., o jau šių metų vasarį užfiksuotas beveik dvigubai mažesnis – 24 proc. rinkos smukimas. Tuo metu Latvijoje 2009 m. pradžioje 36 proc. smukusi technologijų rinka šiemet pradeda atsitiesti ir kritimas sudaro 17 proc.

Konferencijos organizatorių nuotr./Dr. Rudis Aunkoferis
Dr. Rudis Aunkoferis

„GfK Global Research IT“ tyrimų vadovas dr. Rudis Aunkoferis pasakojo, jog ekonomikos nuosmukio metu žmonės skirtingai taupo pinigus: 38 proc. perka pigiausią maistą ir gėrimus, 38 proc. mažiau išleidžia drabužiams ir avalynei, 37 proc. dažniau maistą gamina namuose, 34 proc. atideda svarbesnius pirkinius (namas, automobilis) ateičiai, taip pat 34 proc. rečiau lankosi baruose ir kavinėse, 32 proc. rečiau pramogauja vakarais, 29 proc. pasirenka mažiau išlaidų reikalaujančias atostogas, 21 proc. mažiau perka spaudą. Tačiau atlikti tyrimai rodo ir kitą tendenciją – šiuo metu žmonės nebetaupo rinkdamiesi informacinių technologijų (IT) prietaisus. 2010 m. pirmąjį ketvirtį IT rinkos augimas Baltijos šalyse siekė 17 proc.

2009 m. IT pardavimų pajamos krito visoje Europoje I–ąjį metų ketvirtį Vakarų Europoje fiksuotas 5 proc. kritimas, o Centrinėje ir Rytų jos dalyje kritimas sudarė 33 proc. Lietuvoje IT rinkos pajamos pernai krito atitinkamai ketvirčiais: I ketv. – 50 proc., II ketv. – 37 proc, III ketv.– 1 proc., IV ketv. – 19 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį Centrinėje ir Rytų Europoje pastebėtas vidutinis 2 proc. rinkos augimas, o Lietuvoje IT rinka šiemet jau augo net 53 proc.

Centrinėje ir Rytų Europoje stacionarių kompiuterių pardavimai 2010 m. pradžioje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito 40 proc., o nešiojamųjų kompiuterių pardavimai pakilo 17 proc. Tuo metu Vakarų Europoje stacionarių kompiuterių pardavimai krito 4 proc., o nešiojamųjų kompiuterių pakilo 27 proc. Anot „GfK Global Research“ IT tyrimų vadovo dr. Rudžio Aunkoferio, šių pokyčių priežastis yra būtinybė kompiuterius pritaikyti individualiam vartojimui.

„Ekonominė krizė padarė vartotojus jautrius kainai, prekės įvaizdžiui ir išskirtinumui, – sako dr. R. Aunkoferis. – Pirkėjų poreikiai remiasi inovacijomis, o pardavėjai, platintojai ir mažmenininkai kenčia nuo naujovių trūkumo, nes IT rinkoje produktai ir taip dažnai perkrauti funkcijomis – turi jų daugiau nei reikia vartotojams“. Pirkėjai Europoje vis daugiau dėmesio skiria prekės ženklui. Rinkdamiesi IT techniką, 14 proc. vartotojų visada perką to paties prekės ženklo produktus. 10 proc. pirkėjų visada perką to paties prekės ženklo namų apyvokos prietaisus, 10 proc. – to paties prekės ženklo elektroninius prietaisus. Net 21 proc. vartotojų visada perka to paties prekės ženklo telekomunikacijų produktus.

Didžiausios galimybės – televizorių rinkoje

Vis dėlto prognozuojama, jog didžiausias galimybes Baltijos šalims ateityje atvers televizorių rinka. Didelį potencialą televizorių rinkai kuria interneto skvarba, daug tikimasi iš būsimo Pasaulio futbolo čempionato.

Konferencijos organizatorių nuotr./Ingemaras Erlandssonas
Ingemaras Erlandssonas

„GfK Retail and Technology“ Vokietijos padalinio vadovo Thomas Oshwaldo teigimu, televizorių pirkimo augimą lems ir besikeičiantys vartotojų įpročiai: „Žmonės dažniau būna namuose, todėl per metus televizoriaus žiūrėjimas pasaulyje vidutiniškai išaugo 3 minutėmis – iki 3 val. 12 minučių. Prognozuojama, jog dėl pasikeitusių vartotojų įpročių, analoginės televizijos išjungimo, artėjančių Europos ir Pasaulio futbolo čempionatų bei HD televizijos plėtros, šiais metais parduodamų televizorių skaičius pasaulyje pasieks 243 mln., ir daugiau nei 72 proc. iš jų bus skystųjų kristalų. Pernai pasaulyje buvo parduota 230 mln. televizorių, iš kurių 146 mln. – skystųjų kristalų.

Vis daugiau namų ūkių pasaulyje turi skystųjų kristalų arba plazminius televizorius: Didžiojoje Britanijoje šis skaičius siekia net 67 proc., Prancūzijoje – 51 proc., Vokietijoje – 44 proc. Lietuvoje tik 32 proc. namų ūkių yra įsigiję plazminį arba skystųjų kristalų televizorių. Thomas Oshwaldas pastebi, kad Lietuvos technologinis atotrūkis nuo Vakarų Europos šalių yra 2,5 m. Pastaraisiais metais LCD (skystųjų kristalų monitorių) televizorių pardavimas Vakarų ir Šiaurės Europoje sudarė 90 proc. ir daugiau rinkos, o CRT (kineskopinių) televizorių iš viso nebeperkama. Tuo metu Rytų Europos šalys ir Rusija išlaiko 8–9 proc. kineskopinių televizorių rinką. Liūdnas faktas, jog visoje Europoje tik apie 11 proc. gyventojų turi galimybę matyti HD programas.

Thomas Oschwaldas padarė išvadą, kad televizija „socialėja“: auga naudojimasis televizoriais, turinčiais interneto ryšį. Lietuvoje 2010 m. vasarį iš visų parduotų televizorių 13 proc. turėjo interneto prieigos galimybę. Šiuo skaičiumi Lietuva pralenkė Centrinės ir Rytų Europos vidurkį (11 proc.), tačiau atsiliko nuo Vakarų Europos, kur naršyti internete per televizorių galimybę įgijo 17 proc. televizorių pirkėjų.

Ir iš tikrųjų, 2009 m. elektronikos rinkos pardavimai nebuvo tokie blogi, kokių tikėtasi. Nors Lietuvoje pastebimas ryškesnis ekonominės krizės poveikis rinkai, tačiau galima prognozuoti, jog šalies technologijų rinka įsilies į Europos naujovių ir tendencijų srautą, tiesiog tam prireiks šiek tiek laiko – maždaug 2 m. Nes vartotojams nuolat reikia naujovių: geresnės vaizdo kokybės, energijos naudojimo efektyvumo ir kitų televizoriaus naudojimo galimybių.

Situacija buitinės technikos rinkoje

„GfK Retail and Technology“ atstovo Skandinavijoje Niklas Fröbergo teigimu, 2009 m. Centrinėje ir Rytų Europoje buities technikos prekyba smuko daugiau nei 15 proc. Vakarų Europos valstybėse pardavimai krito 3–5 proc.

2009–aisiais 30 proc. pasaulio stambios buities technikos rinkos buvo realizuojama Vakarų Europoje, 14 proc. – JAV. Centrinėje ir Rytų Europoje pardavimai sudarė 4 proc. Lietuvoje praeitais metais stambiosios buities technikos prekybos apimtys sumažėjo 41,3 proc., Latvijoje – 42,2 proc., Estijoje – 28,5 proc. Pirmuosius du šių metų mėnesius buities technikos pardavimų kritimas, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje buvo 29,9 proc., Latvijoje – 30,4 proc., Estijoje – 4,8 proc.

Nepaisant bendro rinkos smukimo, Europoje pastebimas ryškus buities technikos prekybos internetu augimas. Palyginti su 2008 m., buities technikos pardavimai internetu pernai Prancūzijoje pakilo 31 proc., Vokietijoje – 22 proc.

Per pastaruosius ketverius metus 32 proc. Lietuvos namų ūkių įsigijo šaldytuvus, 28 proc. – skalbykles, 4 proc. – mikrobangų krosneles, 24 proc. – virykles, 2 proc. – indų plovykles.

Smulkiosios buities technikos pardavimai Lietuvoje 2009 m. krito 39,6 proc, Latvijoje – 42,7 proc, Estijoje – 22,6 proc. Tačiau bendroje euro zonoje pardavimai kilo 2,5 proc. Labiausiai kilo Norvegijoje – 9 proc., Vokietijoje – 5,1 proc., Prancūzijoje – 4 proc., Austrijoje – 6 proc., Portugalijoje – 6,2 proc. Šių metų sausį–vasarį didžiojoje Europos dalyje buvo jaučiamas rinkos pagyvėjimas ir, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, smulkios buities technikos pardavimai kilo: 14,1 proc. Suomijoje, 13,5 proc. Ispanijoje.

Lietuvoje ir Latvijoje smulkiosios buities technikos pardavimų kritimas buvo didžiausias palyginti su likusia Europos dalimi. Lietuvoje per pirmuosius 2 šių metų mėnesius pardavimai krito 21,8 proc., Latvijoje – 26,5, tuo metu Estijoje smulkios buities technikos pardavimai šiemet pradėjo atsigauti ir pakilo 3,9 proc.

Vakarų Europoje smulkios buities technikos prekybai atsigauti padėjo prekyba internetu. Pardavimai internetu nuo 2008 m. pakilo net 31,4 proc., tuo metu tradiciniai pardavimai smuko vidutiniškai 1,4 proc.

Mobiliųjų telefonų rinkos tendencijos

„GfK Retail and Technology“ atstovas iš Didžiosios Britanijos Aaronas Rattue, pristatydamas pasaulines mobiliųjų telefonų rinkos tendencijas sakė, jog Europoje 2009 m. mobiliųjų telefonų prekyba krito 8 proc., Amerikoje – 2 proc., tik Azijoje nekito: „Dideles galimybes šiai rinkai atneša prie nuolatinio ryšio ir interneto priprantanti visuomenė. Prognozuojama, jog išmanieji telefonai ateityje smarkiai nulems mobiliųjų telefonų rinkos augimą“.

2009 m. Europoje visų mobiliųjų telefonų rinkos 11 proc. sudarė išmanieji telefonai. Mobiliųjų, turinčių prisilietimui jautrius ekranus, pardavimai per pastaruosius 6 mėnesius pakilo 53 proc., palaikančiųjų bevielį interneto ryšį – 28 proc., GPS – 26 proc.

Visame pasaulyje pastebimai kylant išmaniųjų telefonų pardavimams, Baltijos šalyse jų parduodama vis dar labai maža dalis: vos 4 proc. Lietuvos, 5 proc. Latvijos ir 9 proc. Estijos vartotojų perka išmaniuosius telefonus vietoj paprastų.

„GfK Retail and Technology“ yra pasaulyje pirmaujanti nemaisto produktų (IT, telekomunikacijų, TV, garso ir vaizdo, buities technikos prekybos ir gamybos) tyrimų bendrovė, ir priklauso pasaulyje 4–oje vietoje pagal pajamas esančiai rinkos tyrimų bendrovei „GfK Group“. „GfK Retail and Technology“ vadovai du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – pristato rinkos tendencijas konferencijose. Šiais metais pavasario konferencijai pasirinktas Vilnius, o rudenį renginys vyks Kopenhagoje. Šiuo metu 80–yje šalių veikiančiose GfK įmonėse dirba 3000 žmonių.

Komentarai
Temos Rinka
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką