Pasak „Epso-G“ strategijos bei vystymo direktoriaus Nemuno Bikniaus, norima eksportuoti biržos kūrimo patirtį į kitas valstybes.
„Pirmam pasitreniravimui „Baltpool“ dirba daug su latviais, ieško galimybių su jais užmegzti kontaktų ir įdiegti panašią sistemą. Matome galimybių su kitomis Europos valstybėmis dirbti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė N.Biknius.
Pasak jo, susidomėjimas biokuro birža matoma ir Serbijoje.
„Litbioma“ vadovė Vilma Gaubytė teigė, kad didžiausias tokios biržos plėtros potencialas yra posovietinėse valstybėse, kur yra centralizuoto šildymo sistema.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ vadovė Vilma Gaubytė teigė, kad didžiausias tokios biržos plėtros potencialas yra posovietinėse valstybėse, kur yra centralizuoto šildymo sistema.
„Birža turėtų būti įdomiausia toms šalims, kurios posovietinės ir turi centralizuotą tiekimo sistemą“, – sakė V.Gaubytė.
„Baltpool“ vadovas Andrius Smaliukas tvirtino, jog kol kas idėja kurti panašias biržas kitose valstybėse yra pradinėje stadijoje. Tačiau, anot jo, būtų norima plėsti ir lietuvišką biržą, į ją pritraukiant aplinkinių valstybių tiekėjus.
A.Smaliukas aiškino, kad Latvijos biokuro tiekėjai jau šiuo metu prekiauja biokuro su Lietuvos šilumos gamintojais – daugiausiai pasienyje, kur gabenti biokurą ekonomiškai apsimoka. Iš Latvijos tiekiamas biokuras sudaro apie 4 proc. biržos apyvartos.
Taip pat, anot jo, bus siekiama pritraukti ir Lenkijos biokuro tiekėjus.
„Mes padarėme namų darbus ir jie gali dalyvauti, reikia tiesiog iš jų pusės noro. Kalbant su lenkais yra kitokie niuansai – Lenkijoje yra Varšuvos birža, kuri pakankamai stipri ir ten net galima konkurencija, tai ten jau reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių“, – aiškino A.Smaliukas.
Biokuro biržos „Baltpool“ apyvarta rugsėjį siekė 11,3 mln. eurų – 67,8 proc. daugiau nei prieš metus ir du kartus daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Iš viso, anot „Baltpool“, šiemet sandorių apyvarta biržoje siekia 50 mln. eurų.
