Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bendra trijų Baltijos šalių „Rail Baltica“ įmonė turėtų būti įsteigta spalio pabaigoje

Naujas geležinkelis tiesiamas nenutraukus traukinių eismo.
Andriaus Repšio nuotr. / Naujas geležinkelis tiesiamas nenutraukus traukinių eismo.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Įsteigti bendrą įmonę kuo greičiau svarbu, nes iki 2016-ųjų būtina pateikti paraišką Europos Komisijai, kuri galėtų finansuoti iki 85 proc. projekto vertės.

Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną.

„Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, – BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Estijos Ekonomikos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmus Ruudas BNS teigė, kad Estija pasirengusi pasirašyti sutartį. Estija buvo paskutinė iš trijų valstybių, įsteigusi specialią bendrovę, kuri taps bendros įmonės dalininke. R.Ruudas patvirtino, kad ši bendrovė jau įsteigta.

Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas – Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.

Pasak Latvijos ministro, tikėtina, kad šių metų pabaigoje arba 2015 metų pradžioje bendra įmonė pateiks Europos Komisijai paraišką dėl „Rail Baltica“ statybų finansavimo: „Tai svarbus bendros įmonės uždavinys. Tai sudėtingas darbas, kuris turi būti atliktas per trumpą laiką“.

A.Matissas įsitikinęs, kad įmonei pavyks laiku pateikti paraišką.

„Mums negali nepasisekti, nes jeigu nepateiksime paraiškos šiame etape, turėsime konkuruoti su kitais projektais ir prarasime paskirtus pinigus“, – LNT televizijai teigė ministras.

Bendra įmonė „RB Rail“ veiks Rygoje. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau tikėjosi, kad sutartis bus pasirašyta rugpjūtį, vėliau ją planuota pasirašyti rugsėjį.

Dėl bendros įmonės akcininkų sutarties derybininkai sutarė dar birželio mėnesį. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas – Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

„Aecom“: „Rail Baltica“ Vilniaus-Kauno jungtis kainuos 850 mln. eurų

Ruošiantis įgyvendinti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, daugiausiai ginčų sukėlusi atšaka iš Kauno į Vilnių yra ekonomiškai naudinga ir kainuos apie 850 mln. eurų (2,935 mln. litų), parodė tyrimas. Susisiekimo ministras sako, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai.

Sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs apie 850 mln. eurų.

Studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ vadovas Baltijos šalyse Arnis Kakulis teigė, kad sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs apie 850 mln. eurų. Pasak jo, ekonominis projekto naudingumas akivaizdus – jungtis generuos papildomus keleivių srautus, todėl ekonomiškai pagerėja visas projektas, be to, padidės naudos ir kaštų santykis.

„Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų, ji apima ne tik geležinkelį, bet ir susijusius projektus – stočių modernizavimą ir kita“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A.Kakulis. Jis teigė, kad vertė apskaičiuota, remiantis 2010 metų kainomis.

„Naudos-kaštų santykis pajuda teigiama linkme nuo 1,75 iki 1,78 santykio visame tinkle. (...) Konkrečiai Lietuvoje rezultatai pagerėja 10 proc.“, – aiškino „Aecom“ atstovas.

Pasak jo, žemės paėmimui visuomenės poreikiams šiame ruože gali prireikti apie 21,5 mln. eurų (apie 74,2 mln. litų).

Du keleiviniai traukiniai per valandą yra tai, ką mes numatome – kas 30 minučių traukinys iš Kauno į Vilnių. (...) Numatome 10,5 tūkst. kelionių per dieną.

Jo teigimu, krovinių linija tarp Kauno ir Vilniaus yra pakankamai gera, tačiau nauja jungtis pagerintų keleivių susisiekimą. A.Kakulis teigė, kad optimaliausia būtų keleiviniams traukiniams tarp miestų važiuoti kas pusvalandį: „Du keleiviniai traukiniai per valandą yra tai, ką mes numatome – kas 30 minučių traukinys iš Kauno į Vilnių. (...) Numatome 10,5 tūkst. kelionių per dieną“.

Anot jo, jungtis padėtų sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai. Anot jo, kol kas neaišku, ar Vilniaus-Kauno jungtis bus finansuojama iš 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos, ar vėlesnės.

„Partnerių sutikimo nereikia, reikia, kad būtų Europos Komisijos sprendimas. (...) Sunku tikėtis šitame finansiniame periode, tokia, matyt, būtų realybė. Tos lėšos, kurios skirtos kaip nacionalinis vokas, jeigu valstybės jų neišnaudos iki 2016 metų pabaigos, jos pateks į bendrą katilą ir per Europos Sąjungą bus perskirstomos iš naujo. Tai jeigu tame periode bus pinigų, aišku, paraišką mes bet kokiu atveju teiksime“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis sakė, kad bendra „Rail Baltica“ įmonė planuoja pateikti paraišką EK iki vasario pabaigos.

R.Sinkevičius teigė, kad Lietuva jau parengė savo paraiškos dalį, tačiau ministras neatskleidė, kiek konkrečiai bus prašoma lėšų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką