Rusai siekia, kad Lietuvos teismai atstatytų teisingumą. Teisybės visų pirma jie bandė ieškoti Klaipėdos apygardos teisme, tačiau šis trečiadienį paskelbė bylos nesiimantis, esą šį ieškinį turi nagrinėti Rusijos arbitražinis teismas.
Bendrovė „Arctic Fishing“ buvo įkurta 2010 metais, ją įsteigė klaipėdietis advokatas Vytautas Ramanauskas, šiuo metu savo įkurtai bendrovei pats atstovaujantis ir šioje byloje. Po trejų metų, prieš pat 2013 metų žiemos šventes ši bendrovė buvo parduota rusų kilmės JAV piliečiui, Sietle gyvenančiam Aleksandrui Jurijui Silaginui. Šis žmogus, kaip teigiama viename rusų informacinių portalų, SSRS laikais buvo paskirtas dirbti viename JAV uostų.
Rusai tikina, kad iš tiesų jokių sutarčių nepasirašė ir jos buvo suklastotos.
Praėjus kelioms savaitėms po Lietuvos bendrovės įsigijimo, amerikiečio kompanija Rusijoje įsigijo tris minėtus laivus – „Karalius“, „Jūros vilkas“ ir „Žalgiris“ ir juos perdavė savo bendrovei Lietuvoje, jau minėtai „Arctic Fishing“.
Krabus gaudę laivai prieš įsigyjant plaukiojo visai kitais pavadinimais ir priklausė Rusijos bendrovėms „Čatka“ ir „Bering“, kurias valdo šeimyninis duetas – tėvas ir sūnus. Jiems atstovaujantis advokatas Mindaugas Kukaitis Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikęs ieškinį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis. Rusai tikina, kad iš tiesų jokių sutarčių nepasirašė ir jos buvo suklastotos. Rusijos bendrovės teismo prašė priteisti ir 9 mln. eurų žalos, tiek pajamų kompanija iš žvejybos negavo nuo to laiko, kai neteko laivų.
Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, jog šį ginčą turi nagrinėti Rusijos federacijos arbitražinis teismas. Esą būtent šis teismas nurodytas ir laivų perdavimo sutartyse.
Rusijos kompanijoms atstovaujantis advokatas M. Kukaitis po posėdžio teigė, jog susiklostė itin savita situacija. Pasak jo, dokumentuose, kuriais laivai iš Rusijos pereina Amerikos kompanijos nuosavybėn, įrašytas teiginys, jog ginčas sprendžiamas Rusijos federacijos arbitraže.
„Jei mes sakome, kad sutartis suklastota, reiškia tas punktas, kad nagrinėti Rusijoje, yra niekinis. Dar tas niuansas: „Rusijos federacijos arbitraže“, tokio arbitražo nėra, – sakė M.Kukaitis. – Be to, „Arctic Fishing“ advokatas teisme garsiai įvardijo, įrašas yra prijungtas prie bylos, jog sutartis galėjo būti suklastota, kad jas galimai galėjo pasirašyti sekretorė“.
Advokatas teismui buvo pateikęs keturis lapus argumentų, jog teismų, Aukščiausiojo teismo praktika, konvencijos, Niujorko arbitražinio teismo praktika įrodo, kad būtent šis, Lietuvos bendros kompetencijos teismas, ir turi spręsti ginčą, nes laivai registruoti Lietuvoje.
Trečiadienį išgirstą teismo sprendimą Rusijos bendrovės gali apskųsti per septynias dienas. M.Kukaitis tikino, kad tai būtinai bus padaryta. Jo rankose – originalūs iš Rusijos atsiųsti nuosavybės dokumentai, kuriuos, vos tik būtų pareikalauta, jis pasirengęs pateikti ekspertizei.
Vadina apgaule
Rusų bendrovių savininkams esą buvo pasakyta jokiu būdu patiems nevykti į Lietuvą, nes iš čia jie galimai nebeišvažiuos gyvi, esą lietuviai rusų nemėgsta, tad jie sutvarkysią visus reikiamus dokumentus.
Rusų bendrovėms atstovaujantis advokatas tikina, kad įvykdyta gerai apgalvota apgaulė. Situacija esą susiklostė taip, kad dvi Rusijos kompanijos, „Čatka“ ir „Bering“, rusų kilmės JAV piliečio A.J.Silagino buvo įtikintos perplukdyti laivus į Lietuvą, čia įkurti bendrovę ir sėkmingai žvejoti Argentinoje arba Norvegijoje.
Rusų bendrovių savininkams esą buvo pasakyta jokiu būdu patiems nevykti į Lietuvą, nes iš čia jie galimai nebeišvažiuos gyvi, esą lietuviai rusų nemėgsta, tad jie sutvarkysią visus reikiamus dokumentus.
Iki tol sūnui ir tėvui priklausančios kompanijos laivai žvejojo Kamčiatkos vandenyse, tačiau vėliau kvotos ėmė mažėti ir žvejoti tapo itin sudėtinga. Daug metų šioje srityje sėkmingai dirbę vyrai, sulaukę A.J.Silagino pasiūlymo, juo nesuabejojo ir susigundė pasiūlymu žvejoti naujose zonose – Argentinoje arba Norvegijoje.
Pradėjus laivams žvejoti Barenco jūroje, buvę savininkai, nieko blogo nenumanydami, toliau gaudavo ataskaitas apie sugautą laimikį, kiek ir kam atitenka komisinių, tačiau galiausiai sulaukė dokumentų, kurie juos šokiravo – jie nei akcininkai, nei savininkai. Netrukus išlindo, kaip M.Kukaitis sako, „visi stebuklai“ – paaiškėjo, kad įgulų nariai nebuvo įdarbinti, nemokėti mokesčiai „Sodrai“. Dauguma nelegalių darbuotojų samdyti iš Ukrainos, Rusijos. Į viešumą netruko iškilti žinia, jog darbuotojai laiku negauna atlyginimų.
M.Kukaitis rodė sąrašus su jūrininkų parašais, kurie piktinosi dėl neišmokėtų atlyginimų. Teigiama, jog jūrininkams galimai galėjo būti pagrasinta, o ne vienas jų norvegų buvo išvytas iš laivo kaip nelegalus darbuotojas ir į gimtinę turėjo grįžti kaip patys išmanė.
2014 metais lapkričio 5 dieną laive „Karalius“ dingo vienas kapitono padėjėjas Genadijus Kiseliovas. Jis prapuolė eidamas į valgyklą. Susisiekimo ministerija paskelbė išvadą, jog tuomet būdamas 38-erių rusas pats pasitraukė iš gyvenimo, esą jį slėgė turimi kreditai.
Sužvejojo už milijonus
Teisybės Lietuvoje ieškančios Rusijos bendrovės tikisi ne tik atgauti laivus, tačiau prašo ir kompensacijos – 9 mln. eurų. Turima duomenų, jog per pusantrų metų, kai laivai galimai yra neteisėtai valdomi Lietuvos bendrovės, ši sugavo krabų už 19 mln. dolerių.
Įvertinę, jog laivai patyrė išlaidų kurui, atlyginimams, eksploatacijai, rusai prašo kompensuoti 9 mln. eurų, nors pagal įstatymą, savininkas, reikalaudamas daikto iš asmens, kuris žinojo, kad valdymas neteisėtas, gali atgauti visas pajamas, kurias asmuo turėjo gauti per tą laikotarpį.
Bendrovės „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys 15min teigė nematantis ginčo prasmės, nes laivai priklauso jų bendrovei. „Nenorėčiau plėstis, nes su advokatu kalbėjau labai trumpai“, – sakė jis.
Skyrė dešimtis tūkstančių eurų baudų
Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, kompanija „Arctic Fishing“ jiems žinoma, nes „dirba juodai“.
Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, kompanija „Arctic Fishing“ jiems žinoma, nes „dirba juodai“. Sulaukusi duomenų apie įgulos narius iš kolegų Norvegijoje, kur laivai švartuodavosi po žvejybos Barenco jūroje, sąjunga išsiaiškino, jog daugybė jų dirba nelegaliai ir duomenis perdavė Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).
VDI 2014 metų rugpjūtį surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl laive „Karalius“ dviejų Lietuvos piliečių galimai nelegalaus darbo, rugsėjį – dėl laive „Karalius“ 24 Rusijos piliečių galimai nelegalaus darbo. Teismas, išnagrinėjęs bylas, už 26 asmenų nelegalų darbą skyrė daugiau nei 22 tūkstančių eurų baudą.
2014 metų lapkritį surašytas protokolas dėl laive „Jūros vilkas“ dviejų Lietuvos piliečių ir 27 Rusijos piliečių galimai nelegalaus darbo. Už 29 asmenų nelegalų darbą skirta daugiau nei 25 tūkstančių eurų. 2015 m. gegužę surašytas protokolas dėl laive „Karalius“ 23 Rusijos piliečių galimai nelegalaus darbo. Byla taip pat nukeliavo į teismą.
Šiuo metu galima rasti duomenų, jog įmonėje „Arctic Fishing“ dirba 18 žmonių.
P.Bekėžos teigimu, krabų verslas itin pelningas, tad, matyt, baudos kompanijos negąsdino.
„Kai Murmanske dėl neteisėtos krabų žvejybos buvo areštuotas laivas „Jūrų vilkas“ ir skirta 53 tūkstančių eurų bauda, jie susimokėjo ir laivas buvo paleistas, ten nubyra dideli pinigai, o su žmonėmis dorai elgtis jie nenori ir nenori mokėti mokesčių“, – sakė P.Bekėža, apgailestaudamas, kad Lietuvos kaip jūrinės valstybės vardas ir vėliava dėl šių incidentų buvo itin stipriai suteršta.
