Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, šalies gydymo įstaigų vadovai ir pacientų atstovai su Europos Komisijos ekspertais tarėsi, kaip Direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinius teisės aktus ir spręsti praktines užduotis, iškilsiančias gydymo įstaigoms.
2011 m. kovo 9 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įsigaliojo 2011 m. balandžio 24 d. Jos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis baigsis 2013 m. spalio 25 d.
Iki šios datos ES valstybės narės turi priimti visas būtinas priemones, kad direktyva būtų perkelta į nacionalinius teisės aktus. Direktyvoje įtvirtintos nuostatos, paremtos skaidrumo, informuotumo principais, kad pacientai turėtų galimybes rinktis. Įgyvendinant šiuos principus, kiekvienoje valstybėje narėje turės būti įsteigti Nacionaliniai kontaktiniai centrai, pateikiantys pacientui visą reikiamą informaciją apie gydymosi sąlygas ES valstybėse, leidimų gydytis gavimo sąlygas, galimybes ir paslaugų įkainius.
„Ši direktyva – tai pasiekimas, didinantis pacientų galimybes naudotis ne tik savo šalies, bet ir visos Europos specialistų žiniomis, o Lietuvos gydytojams – tobulinti savo įgūdžius. Vadinasi, turim tikėtis gerų poslinkių visoje sveikatos sistemoje, – teigia SAM kancleris Rimantas Remeika. – Tačiau teisę rinktis gydymo įstaigą visose ES valstybėse turės ne tik Lietuvos pacientai, ir užsieniečiai galės gydytis pas mus.
Taigi Lietuvos gydymo įstaigos, norėdamos suteikti kokybiškas paslaugas visiems, kai kur turės pasitempti – paslaugų kokybės kartelė turės būti aukštinama. Be to, per dvejus metus, iki 2013 metų spalio, turime rasti būdų kaip užtikrinti, kad paslaugų prieinamumas Lietuvos žmonėms nesumažėtų.
Nors tai hipotetinė grėsmė, jos negalime atmesti. Todėl direktyvos įgyvendinimas – iššūkis ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mums, SAM darbuotojams“, – sako SAM kancleris.
Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė yra tikra, kad Direktyva palengvins gydymąsi užsienyje. Tačiau ji mano, kad nereiktų puoselėti klaidingų lūkesčių.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Vida Augustinienė |
„Pasiryžusieji gauti gydymą svetur turi žinoti, kad teks mokėti už kelionę, viešbutį ir dar skirtumą už paslaugą, kurią Lietuvoje gautų nemokamai, – perspėja pacientų atstovė, pati nedeganti noru gydytis užsienyje. – Ir dabar „savanoriški tremtiniai“, uždarbiaujantys svetur, gydytis ir tirtis grįžta į Lietuvą, nes čia tai kainuoja žymiai pigiau, o paslaugų kokybė neprastesnė“.
Anot SAM besilankiusių Europos Komisijos sveikatos ekspertų John Rowan ir Nicolas Pradalie, Direktyvos priėmimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas, nes reikėjo suderinti 27 skirtingų šalių sveikatos priežiūros struktūras, tradicijas ir praktiką. Tačiau ES šalys pačios rinksis Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę būdus ir teisinius instrumentus
Pasak SAM Teisės departamento direktorės, Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus koordinacinės darbo grupės vadovės Nerijos Stasiulienės, kol kas nėra sutarimo, kurios tarnybos imsis kontaktinio centro misijos. Svarstoma, ar ją pavesti Valstybinei ligonių kasai, ar Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai, ar joms abiems.
Anot N. Stasiulienės, iki Direktyvai įsigaliojant teks suderinti tokius su ES teise nesutampančius terminus kaip „sveikatos priežiūra“, „pacientas“, atlikti daug kitų darbų. Tačiau, kaip ramino diskutuojančiuosius Europos Komisijos ekspertai, direktyvą sėkmingai perkelti į nacionalinius teisės aktus laiko dar yra.
 |
| Pavadinimas |
