Geronomika: Komunikacijos lyderiais išrinkti „Švyturys-Utenos alus”, „DnB Nord”, „ERGO Lietuva”, „Omnitel”, „Maxima LT” ir „PST”

„Cision Lietuva“ nuolat analizuoja aštuoniolikos aktyviausiai komunikuojančių bendrovių, veikiančių šešiuose verslo sektoriuose (alaus pramonėje, bankų sektoriuje, draudimo rinkoje, mobiliojo ryšio, prekybos ir statybų sektoriuose), viešumą. Rodikliai analizuojami 16-oje didžiausią auditoriją turinčių šalies nacionalinių bei regioninių (po vieną iš kiekvienos apskrities) dienraščių, teigiama išplatintame pranešime.

2009 m. balandį-birželį buvo išanalizuoti 934 straipsniai, kuriuose užfiksuoti 1233 kompanijų paminėjimai. Kompanijų komunikacija analizuota pagal pranešimų skaičių ir jų pasiektą auditoriją, poveikio indeksą („Cision Impact Score“), grynąją paveiktąją auditoriją („Cision Net Effect“) ir efektyvios komunikacijos dalį. Efektyvi komunikacija – tai žymiai daugiau nei paminėjimų skaičius ar pavienių komunikacijos parametrų matavimas. Empiriniais tyrimais paremtą metodą, leidžiantį objektyviai įvertinti komunikacijos efektyvumą – „Cision Impact Score ir Net Effect“ – naudoja ir visame pasaulyje gerai žinomos korporacijos „Nokia“, „Ericsson“, „Nordea“, „TeliaSonera“, „Procter & Gamble“, „Fazer“, „Accenture“, „Prada“ ir kt.

Lyginant su 2008 m. antruoju ketvirčiu, matyti, kad įvyko pokyčių reitingo lyderių trejete – lyderio poziciją pavyko išlaikyti tik „Maximai”, o 2008 m. geresniais kokybiniais rodikliais pasižymėjusius „Švyturį-Utenos alų“ bei „Omnitel“ pakeitė bankai „DnB Nord“ bei SEB.

Apibendrinant galima teigti, kad visų kompanijų, įskaitant lyderę „Maximą“, lyginamuoju laikotarpiu komunikacijos rodikliai – tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai – suprastėjo, matyt, dėl bendros ekonominės situacijos, taigi ir pasikeitusių kompanijų biudžetų komunikacijai, paviešintų prastesnių finansinių rodiklių.

2009 m. balandį-birželį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didžiausią šuolį aukštyn pademonstravo „PST“, o skaudžiausią nuosmukį patyrė „PZU Lietuva“ – kompanijos paminėjimų skaičius sumenko 3,6 karto, poveikio indeksas smuko nuo 16,4 proc. iki 8,2 proc., o efektyvios komunikacijos dalis susitraukė nuo 16,3 proc. iki -1,0 procento.