Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jono schema: spąstai verslininkams ir dosniai byrantys valstybės milijonai

Jonas Jokūbauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Jonas Jokūbauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kelių įmonių savininkas Jonas Jokūbauskas surezgė schemą, kuri jam leidžia už nosies vedžioti statybos bendroves, o šios net per teismus negali išsiieškoti pinigų už atliktus darbus. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad už veiksmus, kurie labai primena paprastą sukčiavimą, ponas Jonas net negali būti nubaustas – jis viską daro griežtai laikydamasis Lietuvos įstatymų.

Schema nesudėtinga – J.Jokūbauskas valdo dvi įmones. Viena jų yra individuali įmonė „Jonas“, kuri sėkmingai dalyvauja valstybiniuose konkursuose ir juos laimi. Tiesa, pati ji jokių darbų neatlieka, o samdo UAB „Jono statyba“, kurios savininkas yra tas pats J.Jokūbauskas. Skirtumas tik tas, kad už UAB’o įsipareigojimus ponas Jonas savo turtu jau neatsako.

Žongliruoja įmonėmis

Vien šiais metais Vilniaus apylinkės teisme UAB „Jono statyba“ dalyvauja 7 bylose.

UAB „Jono statyba“ samdo kitas statybos bendroves, kurios savo lėšomis ir pajėgumais atlieka visus darbus.

Kai ateina laikas mokėti, J.Jokūbausko darbuotojai atsisako pasirašyti darbų priėmimo aktus, nes randa vis naujų problemų dokumentuose ar darbų broko. Trūkumus ištaisius atsiranda naujų.

Tai tęsiasi tol, kol neapsikentę verslininkai kreipiasi į teismus, tačiau ir ten laimėję jie mažai ką peša.

Nepaisant milijoninių J.Jokūbausko gaunamų užsakymų UAB „Jono statyba“ neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl atgauti didžiules skolas verslininkams vilties mažai. Nors abi įmonės priklauso vienam savininkui, J.Jokūbauskas iš vienos kišenės į kitą perdeda tik tiek litų, kad pakaktų sumokėti UAB „Jono statyba“ darbuotojų atlyginimams ir padengti kitas būtinąsias sąnaudas. 15min.lt turimi dokumentai rodo, kad net už atliktus darbus, nepaisant su UAB „Jono statyba“ sudarytos sutarties, buvo mokama tiesiai iš IĮ „Jonas“ sąskaitos.

Trakų rajono apylinkės teismas/Teisėjo ženklas
Teisėjo ženklas

Vien šiais metais Vilniaus apylinkės teisme UAB „Jono statyba“ dalyvauja 7 bylose, 5 iš jų dėl skolų išieškojimo, kitos dėl antstolio nurodymų nevykdymo ir dėl išieškotojo pakeitimo. Tikėtina, kad nemažai mažesnių sumų neatgavusių verslininkų į teismą net nesikreipė.

Milijonus gavo, bet skolų nemoka

UAB „Montech“ savininkų taip ir nepasiekė „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ sumokėti 700 tūkst. litų, kurie įstrigo J.Jokūbausko įmonės sąskaitoje.

Viena nukentėjusių, bet kol kas į teismą nesikreipusių įmonių – UAB „Montech“, kurios savininkų taip ir nepasiekė „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ sumokėti 700 tūkst. litų. Valstybinė įmonė pinigus IĮ „Jonas“ pervedė ir šilumos punktą seniai naudoja, nors už jį darbus atlikusiai įmonei dar nesumokėta nei cento.

„Mūsų įmonė už sutartyje numatytus  ir atliktus darbus visiškai  atsiskaitė. Yra pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Cechu naudojamasi, šildymo ir vėdinimo sistema veikia“, – 15min.lt patvirtino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas.

Nuo J.Jokūbausko nukentėjo ir Lietuvos olimpinio sporto centro užsakymu finišo bokštelį Trakų irklavimo bazėje stačiusi bendrovė „Skominta“. Dėl 115 tūkst. litų skolos ji kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ir bylą laimėjo. Šį sprendimą J.Jokūbauskas apskundė aukštesnės instancijos teismui.

J.Jokūbauskas ir pats nežino, su kiek įmonių šiuo metu vyksta ginčiai, tačiau tikina, kad jam svarbu ne jo reputacija, o sudarytos sutartys ir Lietuvos įstatymai – kol darbų vykdytojai neištaisys visų trūkumų, pinigai sumokėti nebus, net jei tai tęstųsi metų metus.

15min.lt kalbintiems verslininkams buvo siūloma išvengti teismų ir pasirašyti sutarties priedus, kuriuose pripažįstama, kad atlikti ne visi darbai arba dalis jų atlikta nekokybiškai. Tokiu būdu verslininkai turėtų atsisakyti ir nemažos dalies iš anksto sutarto užmokesčio.

Auksinis bokštelis

Už pusantro milijono litų buvo pastatytas 110 metrų finišo bokštelis. Tai, matyt, vienas brangiausių statinių Lietuvoje, – teigė D.Pavilionis.

15min.lt paklaustas apie auksiniu pramintą finišo bokštelį Trakuose, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis teigė, kad statybos nuo pradžių jam kėlė rimtų įtarimų.

„Už pusantro milijono litų buvo pastatytas 110 kvadratinių metrų finišo bokštelis. Įvertinus kvadrato kainą, tai vienas brangiausių statinių Lietuvoje“, – sakė jis.

Darbus užsakinėjo Lietuvos olimpinis sporto centras, kuriam priklauso Trakų irklavimo bazė.

Visi pinigai už bokštelį J.Jokūbausko įmonei buvo pervesti. Nors bokštelis veikia jau dvejus metus, jį stačiusi įmonė pinigus iš pono Jono bando atgauti per teismus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Irklavimo čempionato akimirka.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Irklavimo čempionato Trakuose akimirka.

„Į tesimą kreipėmės dėl 115,8 tūkst. litų skolos. Darbai atlikti kokybiškai ir laikantis nustatytų terminų. Atėjo laikas pasirašyti galutinį darbų priėmimo aktą, bet užsakovas atsisakė tai padaryti. Prasidėjo kabliukų ieškojimas, nors valstybinė komisija pripažino, kad darbai atlikti kokybiškai“, – 15min.lt teigė UAB „Skominta“ gamybos direktorius Modestas Skodžius.

Pasak jo, net ir teismai negali niekuo padėti: „Mums nieko nemokama. Bandėme nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet UAB „Jono statyba“ nieko neturi – nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. IĮ „Jonas“ permeta pinigų darbuotojų algoms ir viskas. Kiek žinau, buvo įmonių, kurios numojo į likusius pinigus, nes dėl jų eiti į teismą tiesiog neapsimokėjo. Mūsų skola buvo didesnė.“

Dvigubos kainos

Aš pažiūrėjau tai, ką pats gerai išmanau. Pavyzdžiui, ventiliaciją. Man buvo atnešta sąmata. Iš karto parodžiau, kad daug kainų buvo užkelta dvigubai, – kalbėjo federacijos prezidentas.

Irklavimo federacijos vadovo teigimu, skolos bendrovei „Skominta” yra tik vienas epizodas.

„Aš pažiūrėjau tik tai, ką pats gerai išmanau. Pavyzdžiui, ventiliaciją. Man buvo atnešta sąmata. Iš karto parodžiau, kad daug kainų buvo užkeltos dvigubai.

Jonas pradėjo aiškinti, kad aš visiškai nekompetentingas, bet užklausiau tiesiogiai pardavėjų, už kiek jie pardavė, parodžiau patvirtintas sąmatų programas, kuriose yra valstybiniai įkainiai ir po didelių diskusijų atsirado laisvų 50 tūkst. litų, už kuriuos buvo paklotos trinkelės.

Galima pažiūrėti į įgarsinimo sistemą. Kreipiausi į vieną iš muzikinio klubo „Tamsta“ savininkų Arvydą Skernevičių. Mes kartu su juo vieną valtį irklavome. Paprašiau padėti paruošti sąmatą. Įgarsinimo sistemos kaina išėjo 29 tūkst. litų. Bokštelyje jos montavimas kainavo 57 tūkst. litų. Tai smulkios sumos, bet jos labai aiškiai parodo, kaip vyko darbai“, – kalbėjo D.Pavilionis.

„Skomintos“ vadovas M.Skodžius prisiminė, kad apie UAB „Jono statyba“ iš viso nebuvo nieko girdėjęs, kol jos atstovai jo nesusirado patys: „Paskambino. Mes pateikėme pasiūlymą. Viskas atrodė gražu, tačiau problemos prasidėjo nuo sutarties pasirašymo. Buvo prašoma greičiau pradėti dirbti, žadama tuoj pasirašyti sutartį. Mes pradėjome, o sutartį tik iš penkto karto pasirašėme, kai jau buvo visa technika suvaryta.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Modestas Sodžius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Modestas Skodžius

Jau tada reikėjo bėgti iš to objekto, bet iš irklavimo bazės atėjo vyrai. Visi džiaugėsi, kad kažkas ėmėsi to objekto. Ten didžiausia baimė ir buvo inžineriniai tinklai dėl arti stovinčio ežero. Dirbome iki kelių vandenyje ir net už medžiagas pinigų neatsiėmėme.“

Nepaisant įspūdingos kainos ir besivelkančios skolų uodegos Lietuvos olimpinis sporto centras IĮ „Jonas“ pasirinko ir stadiono Vingio parke rekonstrukcijai.

Kreipėsi į ekonominę policiją

Man aišku, kad vyksta sukčiavimas. Neseniai sužinojau, kad pas Joną yra mums išrašyta sąskaita, ant kurios net nėra mūsų parašų. Ir tai nemaža suma – apie 50 tūkst. litų. Sąskaitoje nurodyta, kad pinigai sumokėti už projekto valdymą, o mes tokių paslaugų net neteikėme, – teigė H.Elrawas.

Vingio parke darbavosi ir įmonė „Montech“, kurios savininkas, kaip ir bendrovės „Green energy solution and technology“ vadovas, dabar mina ekonominės policijos slenksčius.

Nors už darbą Vingio parke su jais buvo atsiskaityta, tačiau iki šiol nesumokėta už darbus renovuojant UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ inžinerines sistemas.

Kaip ir bokštelio Trakuose atveju, valstybinė įmonė pinigus J.Jokūbauskui pervedė, tačiau dirbusiems žmonės niekas mokėti neskuba.

„Už darbus Vingio parke pinigus gavome, nes jau buvome pradėję dirbti lokomotyvų depe. Matyt, Jonas nenorėjo mūsų prarasti. Ten užsakymo vertė buvo gerokai didesnė – 1,12 mln. litų. Visi darbai pabaigti, tačiau jų iš mūsų užsakovas nepriima. Mūsų įdiegta šildymo sistema jau veikia beveik metus. Mes žinome, kad dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė iš bendrovės „Jono statyba“ darbus priėmė ir už viską jau sumokėjo.

Maža to, šiandien mūsų pastatyta šilumos punkto sistema jau ardoma, nes norima įrengti dujinį šildymą, o mums už darbą dar nėra sumokėta. Mes kreipėmės į ekonominę policiją ir parašėme pareiškimą, kad vyksta vagystė. Kiti rangovai ardo mūsų medžiagas be mūsų leidimo“, – 15min.lt teigė „Montech“ savininkas Helme Elrawas.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas V.Gudas patikslino, kad šiuo metu sistema nėra ardoma, tačiau prie jos neprileidžiami ir darbus atlikusių įmonių vadovai, kurie negavę pinigų ją išardyti norėjo patys. Pasak jo, už darbus visiškai atsiskaityta, todėl turtinius santykius darbus atlikusios įmonės ir J.Jokūbauskas turėtų aiškintis tarpusavyje.

H.Elrawo teigimu, pradžioje buvo bandoma vykdyti J.Jokūbausko darbuotojų nurodymus, bet atsirasdavo vis naujų smulkmenų. „Iš mūsų nenorima priimti darbo ir galima rasti milijoną priežasčių, kodėl to nedaryti. Ypač statybose. Gali būti kablelis dokumentuose ne ten padėtas. Čia istorija be pabaigos. Šiandien kabinėjamasi dėl smulkmenų, o stovi daugiau nei 700 tūkst. litų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Sutartis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Sutartis

Man aišku, kad vyksta sukčiavimas. Neseniai sužinojau, kad pas Jono buhalterę yra mums išrašyta sąskaita, ant kurios net nėra mūsų parašų. Aš kreipsiuosi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prašydamas patikrinti, kodėl jie taip daro. Juk tai nemažos sumos – apie 50 tūkst. litų. Sąskaitoje nurodyta, kad pinigai sumokėti už projekto valdymą, o mes tokių paslaugų net neteikėme. Tai žaidimas su mokesčiais ir sukčiavimas“, – tiesiai šviesiai kalbėjo verslininkas.

„Green energy solution and technology“ vadovas Khalidas Ghifaris teigė, kad kabinėdamasis J.Jokūbauskas nori sutaupyti 300 tūkst. litų.: „Kiek mes galime laukti ir kiek galima atidėlioti? Kiekvieną kartą kas nors negerai. Vyksta paprastas žaidimas tam, kad būtų laimėta laiko. Mes darbus baigėme prieš 8 mėnesius. Sutartyje numatyta, kad dvejus metus UAB „Jono statyba“ pasiliks 10 proc. sutartos sumos kaip garantiją. Jei bus kas nors negerai, jie galės tuos pinigus naudoti.

Aš išgirdau, kad Jonas yra minėjęs, jog mums nori sumokėti tik 400 tūkst. litų. Yra dešimt žmonių, kurie tai taip pat girdėjo“, – apmaudo neslėpė K.Ghifaris.

Sutarta suma sumažėjo

Yra likęs mokėjimo likutis, bet nėra dokumento. Čia galima ginčytis kiek norime. Kaip teismas išspręs, taip ir bus, – kalbėjo J.Jokūbauskas.

J.Jokūbauskas maloniai sutiko susitikti ir atsakyti į visus kilusius klausimus. Pasak jo, bendrovei „Skominta“ pinigai nemokami, nes ji apmokėjimui pateikė papildomų darbų, kurie nebuvo sutarti.

„Už atliktus darbus jie gavo pinigus. Problema ta, kad į apmokėjimą norima įtraukti darbus, dėl kurių nesitarėme.

Kitas klausimas – atliktų darbų aktas. Tokio, kokio mes norėjome, jie nepateikė. Yra likęs mokėjimo likutis, bet nėra dokumento.

Čia galima ginčytis kiek norime. Ginčai ir kyla todėl, kad pateikiamas dokumentas, jei padarai pastabas, kad jį reiktų tvarkyti, netvarkoma ir lieka atviras ginčas. Kaip teismas išspręs, taip ir bus“, – dėstė J.Jokūbauskas.

J.Jokūbauskas taip pat priminė, kad nesvarbu, kokia pinigų suma yra numatyta sutartyje, atsiskaitoma tik už faktinius medžiagų kiekius ir realiai atliktą darbą. Dėl to, jo teigimu, UAB „Skominta“ priklauso gerokai mažesnė suma, nei jie prašo. Po susitikimo IĮ „Jonas“ atstovai pažadėjo sumokėti skolos likutį, kai UAB „Skominta“ pateiks sutartį atitinkančius dokumentus, tačiau jų apskaičiavimu skola nežymiai viršija 20 tūkst. litų.

Atsiranda kliūčių priimti darbus

Sunku pasakyti, ar nukrypimai labai ženklūs. Sistema turi būti visavertė, o ne atlikti atskiri darbai, – aiškino įmonės „Jonas“ savininkas.

Kalbėdamas apie bendrovę „Montech“ J.Jokūbauskas taip pat teigė, kad pinigų negali pervesti, nes nepateikti dokumentai ir jo netenkina darbų kokybė: „Sutartis buvo sudaryta praėjusiais metais. Joje buvo nurodyta, kas ką turi atlikti. Tam buvo skirta du mėnesiai. Turėjo būti atlikti darbai ir vienu kartu sutartis užbaigta.

To neįvyko. Darbai užtruko. Reikėjo koreguoti sutartį. Atsirado sutarties priedas. Už pirmą etapą atsiskaitėme, liko antras. Kai kuriose vietose pabaigimas užkliuvo. Dabar ieškome sprendimo, kaip tai padaryti.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Jokūbauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Jokūbauskas

J.Jokūbauskas sakė, kad darbus atlikusiai bendrovei buvo siūloma daryti papildomą susitarimą ir atsiskaityti už dalį darbų.

„Natūra neatitinka darbo projekto. Sunku pasakyti, ar nukrypimai labai ženklūs. Sistema turi būti visavertė, o ne atlikti atskiri darbai. Jie padaro savo darbus ir išeina. Daugiau nebeateis. O man reikės prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo Jonas.

Pinigus gauna, bet atsiskaityti negali

Nereikia visko suvesti į pinigus. Svarbiausia yra sutartis, – nurodė J.Jokūbauskas.

Jis patvirtino, kad abiem atvejais iš valstybinių įmonių pinigus gavo. Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ antrinei įmonei yra priduoti atskiri darbai. „Dokumentai bus pateikiami vėliau. Visas pridavimas dar bus. Čia nebaigti reikalai“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, kaip gali būti ardomas „Montech“ įrengtas šilumos punktas, jei už jį dar neatsiskaityta ir reikalai nebaigti, J.Jokūbauskas nurodė, kad dėl šilumos punkto klausimų nekyla.

„Ne mes ardyti pradėjome. Šildymo mazgui pretenzijų nebuvo, tačiau antrame etape yra ne tik šilumos, bet ir vėdinimo bei vandentiekio sistemos. Priede prie sutarties aiškiai nurodyta, kad atsiskaitoma vieną kartą, išrašoma viena sąskaita faktūra už visus darbus iš karto. Nereikia visko suvesti į pinigus. Svarbiausia yra sutartis“, – delsimo priežastį įvardino J.Jokūbauskas.

Jis paaiškino, kad 10 proc. sutarties sumos, kuri lieka draudimui, nėra pakankama jaustis ramiam dėl darbų kokybės: „Šie pinigai yra visai kitiems nenumatytiems dalykams. Dabar dar net pradžios nėra.“

Tikrina VMI

Šiuo metu J.Jokūbausko įmonę tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija. Bendrovės savininkas siūlė palaukti tikrinimo rezultatų, kurie turėtų atsakyti į visus įtarimus dėl fiktyvių sąskaitų ir mokesčių slėpimo.

Šiuo metu J.Jokūbausko įmonę tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Bendrovės savininkas siūlė palaukti tikrinimo rezultatų, kurie turėtų atsakyti į visus įtarimus dėl fiktyvių sąskaitų ir mokesčių slėpimo.

J.Jokūbauskas daugelį savo pretenzijų grindė 2014 m. rugpjūčio pabaigoje gautomis ekspertų išvadomis. Tiesa, jas jis pats ir užsakė iš pasirinktos UAB SPKT. Jose nurodytas ne vienas  projekto trūkumas.

„Montech“ savininkai taip pat pateikė ekspertų išvadą, kurioje darbams priekaištų nėra.

Skirtingai nei J.Jokūbauskas, šią ekspertų išvadą užsakinėjo ne jie, o projektą kūrusi dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė. J.Jokūbausko teigimu, dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė samdė „Montech“ būtent toms projekto dalimis, kurioms buvo atliktos abi ekspertizės. Klausimas, kaip dviejų teoriškai nepriklausomų ekspertų išvados gali taip skirtis, liko neatsakytas.

BFL nuotr./Statybininko šalmas
BFL nuotr./Statybininko šalmas

„Jonas pasamdė savo ekspertą. Taip iš viso retai būna, kad būtų samdomas antras ekspertas. Juk išvadas darėme ne mes, o „Lietuvos geležinkelių“ pasirinkti specialistai. Akivaizdu, kad taip bandoma tempti laiką“, – sakė „Montech“ atstovas H.Elrawas.

Jis patikslino, kad šiuo metu „Montech“ pateikiamos pretenzijos yra susijusios su projekto, kurį darė ne jie, pataisomis. Taip pat norima vėl keisti sutartį ir taip tempti laiką tiek, kiek nori J.Jokūbauskas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką