Jungtinė Karalystė (JK) savarankiškai nesiderėjo dėl prekybos sąlygų jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Tačiau dabar, nusprendusi pasitraukti iš Europos Sąjungos, ji turės daug ko išmokti, ir greitai.
Kelios dienos iki tapdamas naujuoju ministru, atsakingu už derybas dėl Britanijos išstojimo iš ES sąlygų, Davidas Davisas teigė, kad Britanijai nebus sunku užmegzti naujus prekybos santykius. Jo įsitikinimu, naujoji premjerė „nedelsdama inicijuotų intensyvų pasaulinės prekybos sandorių sudarymo su visais šaliai svarbiais prekybos partneriais procesą“. Jis teigė manantis, kad derybos dėl daugumos iš šių sandorių būtų baigtos per 12–24 mėnesius.
Jis taip pat pridūrė, kad per dvejus metus Jungtinė Karalystė gali išsiderėti gerokai platesnę už ES laisvosios prekybos erdvę. Tačiau dėl daugybės priežasčių prekybos ekspertai šį pareiškimą vertina kaip menkai tikėtiną – net jei britams pavyktų skubiai suburti šimtus šiam tikslui pasiekti reikalingų derybininkų.
Teks spręsti prioritetų klausimą
Pirmoji kliūtis – teisinė. Pagal ES sutartis derybos dėl prekybos sąlygų priklauso ES kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad JK galės oficialiai išstoti iš bloko tik po to, kai bus aktyvuotas 50 straipsnis ir pasibaigs dvejų metų trukmės derybos, derybas dėl prekybos sandorių su kitomis šalimis ji galės pradėti ne aksčiau kaip apie 2019-uosius.
JK galėtų nepaisyti šios kliūties ir vis tiek derėtis su kitomis šalimis, arba jai reikėtų įkalbėti Europos Sąjungą „nematyti“, kas vyksta. Tačiau, jei kitos bloko narės nelinktels, uždegdamos Britanijai žalią šviesą, kažin ar šalis drįs ignoruoti sutartimi nustatytas prievoles.
Net jei minėta teisinė kliūtis būtų kokiu nors būdu pašalinta, kiltų klausimas, ar Britanijai iš tiesų verta siekti daugiau nei tik išsiaiškinti galimų prekybos partnerių poziciją prieš paliekant ES. Toks klausimas kyla todėl, kad Britanijos prekybos ryšiai su kitomis šalimis labai priklausys nuo to, ką britams pavyks suderėti su ES.
Londone įsikūrusios konsultavimo ekonomikos klausimais įmonės „Llewellyn Consulting“ partneris Russellas Jonesas teigia, kad, norėdama prekiauti Europos Sąjungoje, JK turės užtikrinti, kad jos teisinė ir mokesčių sistema derėtų su bloko bendrosios rinkos principais. Specialistas nurodo, kad veikiausiai Jungtinei Karalystei pirmiausia teks išspręsti savo prekybos santykių su ES klausimą – tik tada ji galės imtis sandorių su kitomis pasaulio šalimis.
Be to, JK su PPO turės derėtis ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl tarifų normų ir žemės ūkio subsidijų, nurodo S.Fidleris.
Visų pirma Britanija turėtų susitarti su kiekviena iš 27 šalių partnerių, taip pat su likusiomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalimis, kaip jos pasiskirstys ES įsipareigojimus PPO partneriams.
Kaip pavyzdį būtų galima paminėti britams priklausančią ES tarifinių kvotų, kurioms taikomi mažesnės normos muitai, dalį – taikant tokias tarifines kvotas į ES ir Britaniją importuojama, pavyzdžiui, braziliška vištiena ir zelandietiška ėriena.
Be to, JK su PPO turės derėtis ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl tarifų normų ir žemės ūkio subsidijų, nurodo S.Fidleris.
Pasak teksto autoriaus, Britanija turės apsispręsti ir dėl būsimų prekybos santykių su pačia ES. Atsižvelgiant į tai, kad 45 proc. JK prekybos vykdoma su ES, šis klausimas ko gero bus prioritetinis.
Dvejos derybos – vienu metu?
Prekybos reikalus JK norėtų tvarkyti tuo pat metu, kai būtų vedamos 50 straipsniu numatytos derybos dėl skyrybų su Europos Sąjunga, nors pagal ES sutarties 218 straipsnį derybos dėl prekybos sąlygų nevedamos pagal tą patį dvejų metų tvarkaraštį. Tačiau nusistatyti bendradarbiavimo prekybos srityje tvarką abi šalys tikriausiai pageidautų dar prieš britams paliekant ES.
Praėjusį trečiadienį Berlyne vykusiame susitikime su JK premjere Theresa May Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė sumanymui surengti lygiagrečias derybas. Ji teigė mananti, kad nedera iš pradžių nutraukti visų ryšių, o paskui ilgose derybose iš naujo nustatinėti įsipareigojimus.
Ekspertų abejonės
Kai kurie prekybos ekspertai mano, kad D.Daviso optimistiškas tikėjimas, esą prekybos santykiai lengvai užmezgami (tuo, beje, tiki dauguma pasitraukimo kampanijos aktyvistų), yra pagrįstas įsitikinimu, kad prekyba daugiausia susijusi su sandoriais dėl tokių gamybos pramonės produktų kaip, pavyzdžiui, automobiliai.
Vienas iš Londone įsikūrusio laisvosios rinkos instituto „Adam Smith Institute“ vadovų Samas Bowmanas teigia, kad toks supratimas apie prekybą yra klaidingas. „Neatsižvelgiama į tai, kokios svarbios Jungtinei Karalystei yra paslaugos, ir negalvojama apie teisines kliūtis. Įsivaizduojama, kad prekybos esmė – tarifai“, – aiškina specialistas.
Yra dar viena priežastis, kodėl kai kurie ekspertai abejoja, kad britams pavyks per trumpą laiką pasirašyti daugybę prekybos susitarimų. Tai – pasaulio ekonomikos būklė. Pasaulio prekybos augimo tempas lėtėja, o protekcionizmo apraiškų – vis daugiau.
Pasak „Llewellyn Consulting“ eksperto R.Joneso, Jungtinė Karalystė stengiasi pertvarkyti savo prekybos santykius itin sudėtingu metu. Pasaulio prekybai labai kenkia neigiamų reakcijų poveikis – dėl mažėjančios prekybos apimties toliau veši protekcionizmas, o tai, savo ruožtu, dar labiau smukdo prekybą.
R.Joneso teigimu, Britanijai galbūt netrukus teks suprasti, kad naujų prekybos saitų mezgimas – sudėtingas, painus ir varginantis procesas.
