Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas antras darbuotojas Lietuvoje stresą darbe laiko įprastu reiškiniu

Stresas darbe
123RF nuotr. / Stresas darbe
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kas antras darbuotojas Lietuvoje stresą darbe laiko įprastu reiškiniu – nesprendžiant šios problemos, įmonėms sėkmingai dirbti tampa sunku, tvirtina specialistai, kviesdami verslą aktyviau diegti stresą mažinančias priemones.

Lietuvoje vis dar trūksta informacijos apie stresą darbe, apie tai gėdijamasi kalbėti, per mažą dėmesį šių problemų sprendimui skiria tiek darbdaviai, tiek valstybė, tvirtino specialistai, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatę socialinę kampaniją „Stresas yra valdomas“. Jos metu bus vykdoma nemažai informacinių renginių, taip pat bus rengiamas specialus konkursas įmonėms, praktiškai įdiegusioms geriausią streso valdymo modelį.

Kaip tvirtino viešosios įstaigos „Technikos priežiūros tarnyba“ vadovas Rimantas Baravykas, naujausiose socialinėse apklausose Lietuvoje daugiau nei pusė darbuotojų nurodo, kad stresas jų darbo vietose yra įprastas, o keturi iš dešimties mano, kad stresas nėra tinkamai valdomas.

Pasak R.Baravyko, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į ekonominį streso poveikį – dėl jo darbuotojai ilgai būna nedarbingi arba negali dirbti visu pajėgumu. Pavyzdžiui, vien Didžiojoje Britanijoje 2009-2010 metais dėl streso darbe esą prarasta maždaug 9,8 mln. darbo dienų, o darbuotojai vidutiniškai per metus nedirbo 22,6 dienas, t.y. beveik po vieną darbo mėnesį.

Esmė yra iškelti į viešumą, informuoti tiek darbdavius, tiek darbuotojus, kad suprastų, kad yra tokia problema. Kad jie pradėtų atsakingiau atsakinėti į apklausų klausimus, kad pradėtų visi dirbti, bendrauti kartu, – sakė R.Baravykas.

„Esmė yra iškelti į viešumą, informuoti tiek darbdavius, tiek darbuotojus, kad suprastų, kad yra tokia problema. Kad jie pradėtų atsakingiau atsakinėti į apklausų klausimus, kad pradėtų visi dirbti, bendrauti kartu “, – sakė R.Baravykas.

Valstybinės darbo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika apgailestavo, kad šiemet darbe žuvo jau net 20 žmonių, o viena iš nelaimingų atsitikimų priežastis yra stresas, kylantis dėl blogų santykių su įmonės darbuotojais ir vadovybe.

„Lietuva gali pasigirti, kad pastaraisiais metais nelaimingų atsitikimų grynai dėl techninių dalykų nebuvo, bet visi nelaimingi atsitikimai yra susiję su darbo organizavimu, darbo vietos įrengimu. Nes jei žmogus nesijaučia saugus, jis daro labai daug klaidų“, – sakė jis.

Nesprendžiant streso problemų, sumažėja darbuotojų produktyvumas, reikia ieškoti, kuo pakeisti nedarbingus darbuotojus, tad kyla rizika ir pačios įmonės sėkmingai veiklai. Tačiau darbdaviai dažniausiai nėra pajėgūs atpažinti streso paveiktus darbuotojus, pripažino ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo pavaduotojas Vaidotas Levickis.

„Žmonės, kurie yra neproduktyvūs, nesukurs vertingų paslaugų ar gerų produktų, verslas su jais nebus konkurencingas“, – kodėl darbdaviai taip pat yra suinteresuoti mažinti stresą įmonėse atskleidė jis.

V.Levickis įvardijo, kad didžiausią stresą patiria mažmeninės prekybos, švietimo, sveikatos sistemų darbuotojai, statybos sektorius.

Kaip tvirtino Higienos instituto Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vedėja Birutė Pajarskienė, viena iš problemų – Lietuvoje darbdaviai atlikti psichosocialinį, t.y. psichologinės atmosferos įmonėje vertinimą, įpareigoti tik kas penkerius metus. O laiku neįvertinus įdiegtų kovos su stresu priemonių, rezultatas esą gali būti „nulinis“.

Anot jos, stresą darbe jaučia visi, o tam tikras jo lygis yra pozityvus, nes tai motyvuoja ir išjudina darbuotojus. Tačiau per daug įtampos gali lemti rimtas problemas.

Mokslininkės teigimu, didžiausias stresas patiriamas ne tik tuomet, kai darbuotojui keliami per aukšti reikalavimai ar prastai klostosi santykiai su bendradarbiais, bet ir tuomet, kai jis negali pasirinkti darbo laiko ir metodikos. Todėl darbuotojui būtinos trumpalaikės pertraukėlės, vadovo palaikymas.

Kaip sakė B.Pajarskienė, Europoje atliktų tyrimų duomenimis, Lietuva nuo kitų Europos Sąjungos valstybių skiriasi pagal prastus priekabiavimo ir patyčių darbe rodiklius, tai ypač aktualu aptarnavimo srityje dirbančioms jaunesnėms nei 30 metų moterims.

Tuo metu V.Levickis pripažino, kad yra gerų pavyzdžių: „Lietuvos geležinkeliai“ turi gerai išvystytą poilsio sistemą, „Senukai“ turi darbuotojų kambarius.

„Pavyzdžių yra, bet kai kalbame apie privatų verslą, susiduriame su lėšų trūkumu, taip pat su priemonių efektyumo ir valstybės paramos klausimu. Jei įmonė investuoja, valstybė – ne“, – problemą įvardijo jis.

Kampanija „Stresas yra valdomas“, kurios metu bus rengiamos įvairios paskaitos, renginiai, skirti verslui ir darbuotojams, vyks iki 2015 metų pabaigos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Stresas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką