-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kokia šiuolaikinė Lietuvos šeima? Atsakymo ieškos mokslininkai

Viešojoje erdvėje verda ginčai dėl to, ką manėme gerai žinantys: kas yra šeima. Į diskusijas aktyvai įsitraukė žmonės, kurie nepritaria teisės aktuose įtvirtintai šeimos sampratai, kad tai – vyras ir moteris, susieti santuokos saitais, bei jų vaikai. Sakoma, kad nebegalima laikytis įsikibus stereotipų, nes šeima jau ne tokia kaip prieš šimtą, penkiasdešimt ar net dvidešimt metų.
Mykolo Romerio universiteto mokslininkai ieškos būdų, kaip sustiprinti šeimų ir socialinių tinklų ryšius. „Kuo šie ryšiai tvirtesni, artimesni, harmoningesni, tuo stipresnė šeima, bendruomenė, valstybė“, – įsitikinusios tyrėjos Vida Kanopienė ir Vida Česnuitytė.
Mykolo Romerio universiteto mokslininkai ieškos būdų, kaip sustiprinti šeimų ir socialinių tinklų ryšius. „Kuo šie ryšiai tvirtesni, artimesni, harmoningesni, tuo stipresnė šeima, bendruomenė, valstybė“, – įsitikinusios tyrėjos Vida Kanopienė ir Vida Česn / Dreamstime nuotr.

Jurgita Brazauskaitė

Savo žodį diskusijoje tars Mykolo Romerio universiteto mokslininkai – jų projektas  „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ konkurso keliu gavo finansavimą iš Europos socialinio fondo. Šiam projektui Lietuvos mokslo taryba skyrė 945,3 tūkst. litų.

Individualios patirties ir fakto pusiausvyra 

Neabejojama, kad šeima – asmenybės ir visuomenės pagrindas. Nuo šeimos ryšių tvirtumo nemažai priklauso ir valstybės gerovė: ar užsienyje studijuojantį jaunimą trauks grįžti į tėvynę, ar norės čia sugrįžti darbą svetur suradę ir įsitvirtinę emigrantai, ar bus kam rūpintis senstančiais tėvais ir auginti jaunąją Lietuvos kartą. „Šie klausimai svarbūs valdžios institucijoms,  mėginančioms spręsti demografines, socialines, psichologines problemas, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos katedros profesorė dr. Vida Kanopienė. – Tačiau gerų norų negana. Sprendimai turi būti pagrįsti faktais. Šiuo metu tipinę šeimą daugelis suvokia remdamiesi savo patyrimu, bet jis nebūtinai atspindi realią situaciją.“
Tai pirmas tokio pobūdžio sociologinių tyrimų projektas Lietuvoje. „Visi kalba, kad šeima keičiasi. Bet kaip? Į šį klausimą ir bandysime atsakyti“, – sako projektui vadovaujanti prof. dr. V. Kanopienė.

Žvilgsnis į mus pro padidinamąjį stiklą

Universiteto Socialinės politikos katedros lektorė Vida Česnuitytė pasakojo, kad bus tiriami ryšiai tarp šeimos modelių ir socialinių tinklų, kuriuos sudaro šeimos nariai, giminės, draugai, kaimynai, bendradarbiai, kiti visuomenės nariai. Mokslininkai aiškinsis, kaip įvairiais šeimos gyvavimo laikotarpiais kinta šių ryšių struktūra ir bendravimo pobūdis. Kaip pokyčiai visuomenėje – informacinių technologijų plėtra, masinė gyventojų migracija, didėjanti individualaus gyvenimo kelio pasirinkimo įvairovė ir kt. veikia sprendimus dėl šeimos kūrimo, jos sudėties, pagaliau – šeiminio gyvenimo atsisakymo.

Pasak V. Česnuitytės, dar prieš keletą dešimtmečių mūsų visuomenė netoleravo skyrybų, buvo nepakanti poros gyvenamui nesusituokus, vaikų gimdymui ne santuokoje ir kitiems netradiciniams šeimos kūrimo modeliams. Artimųjų ir aplinkinių nuomonė daugelį vertė laikytis šeimos kūrimo tradicijų, todėl jaunimas
jautė spaudimą tuoktis iki tam tikro amžiaus, neretai šeima buvo kuriama „iš reikalo” ir pan. Dabar vis daugiau porų vienas kitą „išbando” gyvendami nesusituokę, neretai taip gyvenant gimsta vaikai. „Tikriausiai daug kas tarp savo pažįstamų rastų moterų, kurios sąmoningai ryžtasi turėti vaiką būdamos vienišos. Dar visai neseniai aplinkiniams tai būtų buvęs beprotiškas žingsnis, – teigia V. Česnuitytė.

Nemažą vaidmenį šeimų gyvenime atlieka informacinės komunikacijos technologijos: vis daugiau mūsų pokalbių vyksta ne tiesiogiai, akis į akį, o telefonu, elektroniniu paštu, „Skype” ar pasitelkus kitas technologijas. Todėl atstumas nebėra kliūtis kurti šeimą: vieno ar net keleto šeimos narių gyvenimas užsienyje pamažu tampa įprastu dalyku.
Tyrimas parodys, kokia yra šiuolaikinė Lietuvos šeima, taip pat kokia kryptimi ji juda. „Remiantis tokiais duomenimis bus galima ne tik objektyviai įvertinti esamą situaciją, bet ir teisingai pasirinkti priemones, kurios padėtų ją pagerinti“, – teigia V. Kanopienė.

Ketverius metus truksiančiame projekte bus taikomi kiekybiniai ir kokybiniai sociologiniai tyrimų metodai: bus anketuota 2000 respondentų ir atlikta 60 giluminių interviu, kurių metu pašnekovai išsakys savo požiūrį į šeimą. Surinkta medžiaga bus apdorojama už projekto lėšas įsigyta modernia programine įranga. „Naujoji įranga mokslo darbuotojų ir studentų darbus pakylės į daug aukštesnį lygį. Nekantraujame išbandyti naujas galimybes“, – teigia V. Česnuitytė. 

Mokysis vieni iš kitų

Šeimos ryšių tyrimo projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su mokslininkais sociologais iš Portugalijos ir Šveicarijos universitetų. „Tarptautinės pajėgos tokiuose projektuose yra didelė vertybė, – mano V. Kanopienė. – Esame iš skirtingų „mokyklų“, turime skirtingos mokslinės patirties, kuria galime pasidalyti su kolegomis. Mokslo pasaulyje labai svarbu „nevirti tik savo sultyse“. Tai, kad savo tyrimų duomenis galėsime palyginti su kitų šalių analogiškų tyrimų rezultatais, reikšminga ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.“

Europos socialinio fondo nuotrauka/Kuriame Lietuvos ateitį logotipas
Europos socialinio fondo nuotrauka/Kuriame Lietuvos ateitį logotipas
Pavadinimas
Pavadinimas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius