Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kur dingsta seni laivai?

Laivų ardytojai per atoslūgį tempia 5000 kg sveriantį lyną ant kranto ištraukto laivo link. Jie ketina suktuvu leisti ardomo laivo dalis į krantą.
National Geographic nuotr. / Laivų ardytojai per atoslūgį tempia 5000 kg sveriantį lyną ant kranto ištraukto laivo link. Jie ketina suktuvu leisti ardomo laivo dalis į krantą.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jūras ir vandenynus kelis dešimtmečius skrodę plieniniai milžinai savo gyvenimą baigia pajūrio kapinėse. Pastarosiose dažniausiai įsidarbina beviltiškai darbo ieškantys vyrai: laivų ardymas – vienas pavojingiausių užsiėmimų pasaulyje.

Nors po pastaraisiais metais įvykusių sprogimų ir kelių darbininkų žūčių, pašaliečiams patekti į laivų ardyklas sunku, jas fotografuoti draudžiama, „National Geographic“ komandai pavyko atskleisti šio itin pavojingo amato subtilybes.

„Plienas nuo laivo korpuso nuimamas lakštais. Kiekvienas jų gali sverti 500 kg arba daugiau. Naudodamosi tik savo jėga ir greitosiomis pagamintais ristuvais, nešikų komandos perkelia lakštus į sunkvežimius. Šie juos nuveš į liejyklas, kur iš lakštų bus pagaminta statybinė armatūra. Nešikai visą dieną praleidžia išsiteplioję purvu, užterštu iš laivų išplaunamais sunkiaisiais metalais ir nuodingomis dažų detalėmis“, – laivų ardymo pavojai atskleidžiami žurnalo „National Geographic Lietuva“ gegužės mėnesio numeryje.

Pastarąjį dešimtmetį didžiausios laivus perdirbančios šalys buvo Bangladešas, Indija ir Kinija. Vidutinis laivo gyvenimo amžius – 25–30 metų, po to daugelis jų atsiduria šių valstybių pakrantėse įsikūrusiose ardyklose. Priklausomai nuo laivo dydžio, jo ardymas trunka nuo trijų iki šešių mėnesių.

National Geographic nuotr./Palydovo nuotraukoje matoma 1,6 km ilgio Bangladešo pakrantės atkarpa į šiaurę nuo Čitagongo. Čia į krantą išplukdomi ir išardomi laivai iš viso pasaulio. Laivų ardykloms buvo iškirsta net 12 km mangrovių miškų. Paprastai ardykla užima ne daugiau nei ruoželį paplūdimio, kuriame telpa vienas didelis
National Geographic nuotr./Palydovo nuotraukoje matoma 1,6 km ilgio Bangladešo pakrantės atkarpa į šiaurę nuo Čitagongo. Čia į krantą išplukdomi ir išardomi laivai iš viso pasaulio. Laivų ardykloms buvo iškirsta net 12 km mangrovių miškų. Paprastai ardykla užima ne daugiau nei ruoželį paplūdimio, kuriame telpa vienas didelis

„Po vandenyną plaukiojantys laivai neskirti išardyti. Jie sukurti taip, kad atsilaikytų prieš vienas galingiausių gamtos jėgų vienoje sudėtingiausių planetos terpių, be to, juos surenkant dažnai naudojamos nuodingos medžiagos – švinas, asbestas. Kai laivai paverčiami laužu išsivysčiusiame pasaulyje, šis procesas yra daug griežčiau prižiūrimas ir brangus, todėl didžioji dalis pasaulio laivų ardoma Bangladeše, Indijoje ir Pakistane, kur darbo jėga pigi, o priežiūra – minimali. Indijoje dabar keliami aukštesni reikalavimai darbininkų ir aplinkos apsaugai. Bet Bangladeše, kur 2013 m. buvo išardyti 194 laivai, šis darbas tebėra ypač nešvarus ir pavojingas“, – teigiama „National Geographic Lietuva“ išspausdintame straipsnyje.

Minimalus legalus laivų ardytojo amžius Bangladeše – 14 metų. Ardyklų valdytojai teikia pirmenybę jauniems darbininkams, nes jie pigūs, mažiau nutuokia apie pavojus ir gali pasiekti siauriausius laivo kampus.

Iš tokio verslo gaunamas pelnas – milžiniškas. Kalbama, kad Bangladeše pelnas iš vieno išardyto laivo siekia apie 1 mln. dolerių, Pakistane – 200 tūkst. dolerių. Kad ir koks pelnas būtų, jis gaunamas perdirbant daugiau nei 90 proc. kiekvieno laivo.

National Geographic nuotr./Darbininkai praleido keletą dienų pjaudami Leonos I denius. Staiga atitrūkusi didžiulė laivo dalis į ardyklos prižiūrėtojus pažeria plieno skeveldrų. Pastatytas Kroatijos uoste Splite, šis krovininis laivas plaukiojo 30 metų.
National Geographic nuotr./Darbininkai praleido keletą dienų pjaudami Leonos I denius. Staiga atitrūkusi didžiulė laivo dalis į ardyklos prižiūrėtojus pažeria plieno skeveldrų. Pastatytas Kroatijos uoste Splite, šis krovininis laivas plaukiojo 30 metų.

 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką