Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LESTO pernai nutiesė per 1300 kilometrų naujų kabelių linijų

Elektra
123rf nuotr. / Elektra
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Elektros skirstymo bendrovė AB LESTO per 2013 m. nutiesė 1326 km vidutinės ir žemos įtampos (10, 6 ir 0,4 kV) kabelių linijų, kurios yra atsparios gamtos stichijų – stipraus vėjo, sniego, liūčių ir kt. – padariniams ir leidžia užtikrinti patikimesnį elektros energijos tiekimą.

LESTO kabelių linijas kasmet tiesia kryptingai ir palaipsniui plečia nuo gamtos stichijų apsaugotą skirstomąjį kabelių tinklą. Palyginimui, per 2012 m. LESTO nutiesė 1243 km naujų kabelių linijų, o 2011 m. – 1013 km. Kabelių linijos yra apsaugotos nuo gamtos stichijų keliamo poveikio, eksploatavimo metu patiriama mažiau gedimų, be to, oro linijas pakeitus kabeliais, gražėja kraštovaizdis, linijų eksploatacija tampa pigesnė.

Pernai taip pat nutiesta 35 kV įtampos kabelių linija, kuria elektros energija tiekiama Šalčininkų, Jurgonių gyventojams ir įmonėms – jos ilgis sudaro 15,3 km. 2013 m. visos 35 kV transformatorių pastotės tapo valdomos nuotoliniu būdu – prie nuotolinės dispečerinio valdymo sistemos buvo prijungtos paskutinės, Judrėnų ir Veviržėnų, transformatorių pastotės.

Bendras elektros skirstomųjų tinklų ilgis Lietuvoje sudaro daugiau nei 124 tūkst. km – jo pakaktų tris kartus apjuosti Žemės rutulį. Požeminės kabelių linijos šiuo metu jau sudaro  daugiau nei 20 proc. visų linijų.

„Dažniausia elektros tiekimo sutrikimų priežastis yra ta, kad oro linijas dažnai pavojingai liečia medžių šakos. Pučiant stipresniam vėjui ant linijų virstantys medžiai ar krentančios šakos nutraukia laidus ar sukelia trumpuosius jungimus, dėl to gyventojams nutrūksta elektros energijos tiekimas. LESTO stengiasi užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, todėl investuoja ne tik į kabelių linijų tiesimą, bet ir į oro linijų trasų valymus, taip pat į skirstomojo tinklo įrangos atnaujinimą bei plėtrą“, – teigia AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Šiuo metu skirstomuosiuose elektros tinkluose vyrauja oro linijų tipas. Dalyje tinklo vietų elektros tinklo infrastruktūros amžius siekia kelias dešimtis metų, susidėvėjusios elektros tinklų atramos lemia dažnesnius elektros energijos tiekimo sutrikimus, ypač gamtos stichijų metu. Tai AB LESTO aptarnaujamų teritorijų gyventojams gali kelti socialinių ar ekonominių problemų.

Bendras elektros skirstomųjų tinklų ilgis Lietuvoje sudaro daugiau nei 124 tūkst. km – jo pakaktų tris kartus apjuosti Žemės rutulį. Požeminės kabelių linijos šiuo metu jau sudaro  daugiau nei 20 proc. visų linijų.

„Šiuo metu trečdalis elektros linijų yra miškingose vietovėse, kuriose gedimai dažniausi, o juos pašalinti sudėtingiausia. Norint šias linijas rekonstruoti į požemines kabelių linijas, reikėtų investuoti apie 3 mlrd. litų. Šiuo metu kasmet LESTO į skirstomųjų tinklų modernizavimą, palaikymą ir plėtrą, valdymo sistemas investuoja daugiau nei 300 mln. litų“, – teigia V.Žukauskas.

Pernai vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI rodiklis), nevertinant stichinių reiškinių („force majeure“) poveikio, vienam vartotojui siekė 72,67 minutes, o vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) 2013 m. siekė 0,97 karto. Tai geriausi rodikliai nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 2012 m. SAIDI sudarė 76,69 min., o SAIFI – 1,06 karto.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką