Konferenciją organizuoja Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Prancūzijos ambasada Vilniuje. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamame tokiame renginyje susitiks Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministerijų ir šių šalių gynybos pramonės atstovai. Konferenciją atidarys Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau.
Kaip teigia „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas Andrius Bartminas, Lietuvoje tiesioginę gynybinės pramonės veiklą vykdo apie 5 įmonės, tačiau yra daug pavienių su inovacijomis, lazeriais, optika susijusių įmonių, kurios gamina komponentus kitose šalyse kuriamiems gynybos sprendimams.
Lietuvos gynybos pramonė – fragmentinės, į vieną visumą nesujungtos įmonės, kurios gamina tam tikrus produktus, tiekia tam tikras paslaugas, – sakė V.Malinionis.
„Geriausiai žinomi ir populiariausi Lietuvos gynybinės pramonės įmonių pavyzdžiai, tai šaudmenis gaminanti AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ bei specialius drabužius ir aprangą gaminanti UAB „Garlita“. Pastaroji įmonė stebina inovatyvių sprendimų gausa nanotechnologijomis paremtuose drabužiuose. Kadangi Lietuvos poreikiai ir pajėgumai nedideli – abi įmonės eksportuoja apie 90-95 proc. savo gamybos produkcijos. Pagrindiniai užsakovai – NATO ir kitų šalių krašto apsaugos struktūros“, – sako A. Bartminas.
Jo teigimu, stiprioji Lietuvos pusė gynybos pramonėje – stipri akademinė visuomenė ir mokslinių tyrimų bazė. Prie šių veiklų daugiausiai prisidėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas, kuris turi atskirą gynybos technologijų institutą.
Vaidotas Malinionis, prieš keletą mėnesių įkurtos Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vykdantysis direktorius, į atsargą išėjęs karininkas, teigia, kad asociacija skirta suvienyti ne tik verslą, bet ir mokslines institucijas, kurios galėtų prisidėti prie Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos organizuojamų projektų.
„Lietuvos gynybos pramonė – fragmentinės, į vieną visumą nesujungtos įmonės, kurios gamina tam tikrus produktus, tiekia tam tikras paslaugas. Per beveik tris veiklos mėnesius suvienijome 14 įmonių. Visos įmonės, kurios dirba ir gamina tam tikrą produkciją, teikia paslaugas civilinėje srityje, gali rasti vietą ir gynybinėje srityje, kadangi kariuomenei reikia beveik visko, ko reikia ir civiliams“, – sako V. Malinionis.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vykdantysis direktorius teigia, kad didžiausia šios pramonės nauda Lietuvai – ekonominė, o vienas iš asociacijos tikslų – kad kuo daugiau piniginių resursų liktų Lietuvos ekonomikoje.
„Tikslinėms įmonėms susijungus į bendrą asociaciją galėsime bendrauti su užsienio partneriais jau turinčiais tokias asociacijas. Sieksime sukurti sinergiją ne tik tarp Lietuvos įmonių, bet ir dalyvauti NATO, Europos Sąjungos procesuose“, – teigia V. Malinionis.
