Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva tapo Rusijos ir Kinijos atakų prieš ES kailinių žvėrelių augintojus mūšio lauku

Baltoji audinė
„Scanpix“ nuotr. / Baltoji audinė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva turi ne tik itin gerą vardą pasaulinėse kailių rinkose, bet ir 1,2 proc. pasaulinės kailinių žvėrelių auginimo rinkos. .Per metus iš Lietuvos iškeliauja kailių už beveik pusę milijardo litų. Mūsų šalyje daugiau nei 4000 žmonių per metus užaugina arti milijono gyvūnų, tačiau šiam tradiciniam verslui iškilo pavojus.

Nors ES šalyse gyvūnų gerovės standartai itin aukšti, vis garsiau kalbama apie tokios veiklos draudimus. Visuomenei pateikiami dramatizuoti kankinamų gyvūnų vaizdai. Vėliau pradedamos pulti priežiūros institucijos, kol galiausiai šis verslas itin suvaržomas arba visai uždraudžiamas.

Lietuvos augintojai pastebi, kad taip jau atsitiko ne vienoje ES šalyje, ir mato galimybę, kad tai pasikartos ir pas mus. Pasak jų, Europoje uždrausti kailinių gyvūnų auginimą labiausiai suinteresuota Rusija ir Kinija, kur gyvūnų laikymo sąlygos nepalyginamai prastesnės ir žiauresnės, todėl juos itin stebina gyvūnų teisių gynėjų elgesys.

Nešvari konkurencija

Faktai rodo, kad vyksta labai nešvari konkurencija. Kinija ir Rusija yra vieni didžiausių kailių pirkėjų ir šios didžiulės šalys yra labai suinteresuotos visą šį verslą perkelti savo teritoriją, – teigė T.Gailius.

Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos (TAGAVA) vadovas Tomas Gailius 15min.lt teigė, kad pagal Kopenhagos kailių aukciono duomenis, Lietuvoje 2013 m. pajamos iš kailinių žvėrelių auginimo verslo buvo netoli pusės milijardo.

„Tai tikrai nemaža mūsų žemės ūkio dalis. Nežinau mūsų šalyje kitos žemės ūkio šakos, kuri turėtų daugiau nei procentas pasaulinės rinkos“, – teigė jis.

Pasak T.Gailiaus, faktai rodo, kad vyksta labai nešvari konkurencija. Kinija ir Rusija yra vieni didžiausių kailių pirkėjų ir šios šalys yra labai suinteresuotos visą šį verslą perkelti į savo teritoriją.

„Kol kas jiems yra labai sudėtinga konkuruoti su europiečiais, nes jie neturi tokių auginimo technologijų ir nesugeba pasigaminti tokios aukštos kokybės produkcijos, kokią siūlo ES šalys. Jie šią savo problemą bando spręsti per draudimus, inicijuodami įvairias akcijas.

Kinų drakonas
Kinų drakonas

Įvairiose šalyse visuomenė nuteikinėjama prieš kailinių gyvūnų augintojus, o šis verslas bandomas vaizduoti kaip amoralus. Dėl tokių kampanijų kai kuriose ES šalyse šis verslas buvo iš viso uždarytas. Kiek fermų užsidaro ES, tiek jų atsidaro Rusijoje arba Kinijoje“, – kalbėjo T.Gailius.

Ar gyvūnai iš tiesų rūpi?

Kiekvieno gyvūnų augintojo tikslas yra uždirbti. Pinigai yra gyvūno kailis, kuris tiesiogiai priklauso nuo to gyvūno gerovės.

Asociacijos vadovas siūlė atskirti du dalykus – rūpinimąsi gyvūnų gerove ir deklaratyvius pareiškimus, kad ginamos gyvūnų teisės, nors iš tiesų taip nevyksta:

„Pirmuoju atveju turi būti tikslas parinkti optimalias sąlygas, kuriose gyvūnai galėtų augti ir jiems būtų patogu. Tam yra užsakomi moksliniai tyrimai, domimasi augintojų praktika.

Tie, kurie skelbiasi gyvūnų teisių gynėjais,  tame net nedalyvauja. Jų tikslas yra kuo labiau sutirštinti spalvas, parodyti žiauriausią dalį. Surenkama medžiaga iš interneto ar kitaip gaunama net netikrinant, kiek ji patikima.

TAIP PAT SKAITYKITE: Skandalas Vokietijoje: prekės ženklas „Tom Tailor“ prekiavo kačių kailio kepurėmis

Užsienyje vyko daug teisminių procesų ir buvo įrodyta, kad tie vaizdai buvo filmuoti net ne tose šalyse. Viskas surežisuojama pagal specialų užsakymą. Buvo garsi byla, kai „YouTube“ pagalba buvo išplatinti vaizdai, kaip gyvam gyvūnui nudiriamas kailis. Teisme paaiškėjo, kad patys siužeto autoriai ir nudyrė tą kailį, kad pagąsdintų žiūrovus ir apšmeižtų augintojus. Manau, kad tokie veiksmai turi kriminalinį pobūdį.“

Tomas Gailius
Tomas Gailius

Pašnekovas pabrėžė, kad Lietuvoje yra patvirtinti gyvūnų laikymo reikalavimai. Patikrinimai vyksta reguliariai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stebi, ar tokių reikalavimų laikomasi.

„Viskas labai paprasta – kiekvieno gyvūnų augintojo tikslas yra uždirbti. Pinigai yra gyvūno kailis, kuris tiesiogiai priklauso nuo to gyvūno gerovės. Jeigu gyvūnas augtų blogose sąlygose, būtų žalojamas ar mirtų, tai būtų tiesioginiai nuostoliai augintojui. To jis tiesiog negali leisti. Žinoma, būna visko, kaip ir bet kuriame versle.

Taip, gyvūnai susižaloja, tačiau mes kalbame apie labai mažus mastelius ir tikrai situacija visiškai kitokia, nei bandoma vaizduoti. Jeigu kas nors pamato sužeistą gyvūną, jis iš karto yra gydomas. Jei jo pagydyti neįmanoma, jis iš karto marinamas. Nėra jokios prasmės elgtis kaip nors kitaip ir tą gyvūną kankinti“, – dėstė T.Gailius.

Mato norą uždrausti

Norima pakeisti visuomenės požiūrį į augintojus. Tokių organizacijų veiksmai Danijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse yra vienodi, – dėstė asociacijos vadovas.

Pašnekovas stebėjosi, kad iš gyvūnų gynėjų organizacijų į augintojus niekas iš viso nesikreipia: „Su manimi jokių kontaktų nebuvo visai. Labai panašu, kad gyvūnų gerovė ten antrame plane.

Svarbu išplatinti mus šmeižiantį vaizdelį. Jei fermose būtų tokie pažeidimai, jas buvo galima uždaryti per vieną dieną. Kažkodėl to padaryta nebuvo. Tikslas buvo tiesiog pagąsdinti žmones kiek galima žiauriau.“

Pasak jo, pavojus, kad šis verslas bus uždraustas, yra labai realus. „Tai priklauso nuo to, kiek tokios organizacijos gali lemti visuomenės ir per tai valstybinių institucijų nuomonę. Čia galima prisiminti skalūnų dujų atvejį, kai pakako mobilizuoti nedidelę grupę žmonių ir visos iniciatyvos žlugo“, – minėjo T.Gailius

Kailinių žvėrelių auginimo verslas Lietuvoje turi gilias šaknis, tačiau tokia forma kaip dabar jis mūsų šalyje atsirado tarpukaryje, kai buvo atvežti pirmieji kailiniai žvėreliai. Jie pradėti auginti fermose. Sovietiniais laikais lapių ir kitų kailinių žvėrelių fermos plėtėsi. Nemažai jų įsisteigė Kauno rajone. Nepriklausomybės atkūrimo metais daug verslininkų ėmėsi šios veiklos.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Protestuodama prieš kailių pramonės žiaurumą Milda paaukojo savo plaukus.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Protestuodama prieš kailių pramonės žiaurumą Milda paaukojo savo plaukus.

„Vadinamosios gyvūnų teisių gynėjų organizacijos labai suaktyvėjo po teigiamų 2012 m. Lietuvoje apsilankusių Europos Komisijos atstovų išvadų. Komisijos atstovai jokių pažeidimų mūsų fermose nerado. Manau, kad norima pakeisti visuomenės požiūrį į augintojus. Tokių organizacijų veiksmai Danijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse yra vienodi.

Viskas prasideda nuo žiaurių reportažų ir nuotraukų, sulaukiama visuomenės dėmesio, po kiek laiko prasideda puolimas prieš valstybės institucijas, kad šios netinkamai prižiūri augintojus, o toliau seka siūlymas šio verslo atsisakyti arba labai griežtai riboti, kad jis nebūtų pelningas“, – savo nuomone dalinosi T.Gailius.

Kovoja už gyvūnų teises?

Mes mylime šunis, bet valgome kiaules ir dėvime karvių odą. Šuo ir kiaulė nelabai skiriasi. Sakoma, kad kiaulės net protingesnės ir apie pasaulį supranta daugiau, – teigė G.Vaitkevičiūtė.

Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė 15min.lt teigė, kad tai kelių draugų iniciatyva.

„Mes vienijame žmones, kurie pasisako prieš gyvūnų išnaudojimą ir kankinimą. Viskas veikia savanorystės pagrindu. Turime tikslą kalbėti apie veganišką mitybą. Taip pat apie rūšinę diskriminaciją.

Kaip rasizmas yra pagrįstas diskriminacija odos spalvos pagrindu, taip rūšizmas susijęs su gyvūnų rūšimis – pavyzdžiui, mes mylime šunis, bet valgome kiaules ir dėvime karvių odą. Šuo ir kiaulė nelabai skiriasi. Sakoma, kad kiaulės net protingesnės ir apie pasaulį supranta daugiau“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, pagal 2010 m. gyvulių surašymo duomenis Lietuvoje yra apie 10 mln. vištų ir viščiukų, todėl, vertinant skaičius, tai ir yra didžiausia problema. Kailiniai gyvūnai yra antrojoje vietoje. 2012 m. jų Lietuvoje buvo užauginta beveik milijonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiaulės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiaulės

„Žinoma, kad atsisakyti išnaudoti gyvūnus yra utopinė idėja, bet mes bent jau turėtume juos gerbti ir suteikti sąlygas, kurių gyvūnams reikėtų pagal jų poreikius“, – teigė G.Vaitkevičiūtė.

Skandalingas siužetas – klastotė?

Filmuota medžiaga kai kuriais atvejais net nesutapo su tuo, kas ūkiuose yra iš tiesų – ne ta teritorija, ne tie narvai. Įtariame, kad tai buvo filmuota net ne Lietuvos ūkiuose ir sumontuota gana neprofesionaliai, – nurodė G.Blekaitis.

Organizacija „Tušti narvai“ išplatino didelį atgarsį sukėlusį vaizdo įrašą. Jame užfiksuotos Lietuvos fermos ir esą jose kankinami gyvūnai. VMVT po šių vaizdų pasirodymo atliko visų minimų fermų patikrinimus, tačiau pažeidimų nenustatė.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis 15min.lt teigė, kad siužete aiškiai matyti, kad dalis vaizdų filmuota net ne Lietuvoje:

„Tarnyba, atsižvelgdama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, atliko patikrinimą. Dviejuose ūkiuose iš visų minėtų nustatyti pavieniai gyvūnų sužalojimai – nukirstos uodegos ar šiaip audiniai sužaloti. Visi tie gyvūnai buvo gydomi. Laikant bet kokios rūšies gyvūnus tų problemų atsiranda – jie gaišta, susižeidžia, pešasi.

VIDEO: Lietuvos audinių fermų realybė
Lietuvos audinių fermų realybė

Filmuota medžiaga kai kuriais atvejais net nesutapo su tuo, kas ūkiuose yra iš tiesų – ne ta teritorija, ne tie narvai. Įtariame, kad tai buvo filmuota net ne Lietuvos ūkiuose ir sumontuota gana neprofesionaliai.“

Abejoja tikrintojais

G.Vaitkevičiūtės teigimu, vaizdo klipas buvo sumontuotas iš 12 Lietuvos kailių fermų. „Dalį medžiagos mes gavome iš šaltinių, kurie nenori būti atskleisti, bet pati esu buvusi prie fermų ir filmavau. Ne visose buvo vienodai blogai, tačiau mes galime daryti išvadą, kad visose fermose gyvūnai kenčia. Visų filmuotų fermų sąlygos yra labai panašios. Narvo dydis gali skirtis keliais kvadratiniais centimetrais, bet tai iš esmės nieko nekeičia“, – sakė ji.

Paklausta, kodėl su tokiais įrodymais nebuvo iš karto kreiptasi į veterinarus, pašnekovė atsakė, kad pirmiausia buvo internetu kreiptasi į policiją: „Gal tai buvo mūsų klaida, nes sulaukėme priekaištų, kodėl nesikreipėme iš karto. Antrą sykį po apsilankymo Vilkijos ūkyje medžiagą atidavėme veterinarams. Po kurio laiko gavau laišką, kad ūkis patikrintas, o visi gyvūnai yra gydomi. Didelių pažeidimų jie nerado.“

Organizacijos vadovės teigimu, įstatymai Lietuvoje neatitinka gyvūnų gerovės standartų. „Kitas dalykas, veterinarai tikrino 14 fermų jau po to, kai medžiaga buvo paskelbta ir kai augintojų asociacijos vadovas pats paprašė, kad tikrinimai būtų pradėti. Fermeriai buvo tiems tikrinimams pasiruošę“, – tikino pašnekovė.

Audinė
BFL nuotr./Audinė

Paklausta, ar organizacija siekia šio verslo draudimo Lietuvoje, G.Vaitkevičiūtė teigė, kad tai išspręstų problemą, tačiau toks tikslas niekada nebuvo deklaruotas: „Kalbėjome, kad reikia griežtų reikalavimų, nes jų iki šiol nebuvo. Labiausiai norėtume, kad audinės narvuose būtų laikomos po vieną, nes jos laukinėje gamtoje po vieną gyvena. Jeigu jos uždaromos po dvi ar tris, jos viena kitą ima kanibalizuoti.“

Paklausta, ar dėl to buvo bandoma kalbėtis tiesiogiai su augintojais, organizacijos vadovė atsakė neigiamai: „Su augintojų atstovais mes nebandėme susisiekti, nes labai gerai suprantame, kad jiems visiškai neapsimokėtų gyvūnus laikyti po vieną. Jie į tokį kompromisą tikrai neitų. Dabar, kai viename narve galima laikyti po 4-5 gyvūnus, tai tame pačiame plote jie išaugintų tiek kartų mažiau kailių. Jiems tai tiesiog neapsimokėtų.“

Ne zoologijos sodas

Yra biosaugos reikalavimai, todėl nei į kailinių gyvūnų fermą, nei į viščiukų broilerių laikymų vietą bet kas patekti negali. Ten nėra zoologijos sodas, – teigė G.Blekaitis.

G.Vaitkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad kai kurios kailinių gyvūnų fermos Lietuvoje atrodo kaip saugomos tvirtovės – jos apsuptos trijų metrų tvora, filmuojamos kameromis, o po teritoriją laksto šunys.

Veterinarijos gydytojas G.Blekaitis teigė, kad kontrolė atliekama nuolatos: „Mūsų pareigūnus augintojai įsileidžia be jokių trikdžių. Bet kuri teritorinė tarnyba bet kuriame ūkyje tikrinimą gali atlikti bet kuriuo metu. Kitas klausimas, kad nėra įleidžiami įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ar visai pašaliniai asmenys.

Tai labai teigiamas dalykas, nes užkrečiamos ligos plinta akimirksniu. Turime pavyzdį su kiaulių maru. Yra biosaugos reikalavimai, todėl nei į kailinių gyvūnų fermą, nei į viščiukų broilerių laikymų vietą bet kas patekti negali. Ten nėra zoologijos sodas.“

Ferma
Ferma

Pasak jo, jei nepasitikima vietinėmis priežiūros institucijomis, yra galimybė vadovautis Europos Komisijos nuomone. „2012 m. Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos maisto ir veterinarijos auditas. Buvo būtent domimasi kailinių žvėrelių laikymo sąlygomis. Pažeidimų nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad ne tik mes, bet ir ES institucijos po tikrinimų neturi didelių priekaištų“, – minėjo pašnekovas.

Šiuo metu jau priimtos naujosios kailinių gyvūnų laikymo taisyklės, kurios įsigalios nuo kitų metų gegužės 1 d. Jose numatyti specialūs reikalavimai tokių gyvūnų laikymui. „Iki šiol tokio teisės akto nebuvo, tačiau stodama į ES Lietuva ratifikavo konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos.

Tos konvencijos rekomendacija yra ir dėl kailinių gyvūnų laikymo. Mūsų ūkininkai įrenginėdami fermas laikėsi tų normų. Yra labai aišku, koks turi būti plotas, ką privalo daryti augintojai“, – paaiškino G.Blekaitis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką