Galvojant apie spirituotą vyną, pirmiausia į galvą šauna pavadinimai vynų, kurių plastikinis butelis kainuoja 3–4 Lt. Būtent jie, R.Apulskio teigimu, sudaro didelę dalį spirituoto vyno rinkos. Tačiau yra ir ne į žemiausią socialinį sluoksnį orientuotų spirituotų vynų. Pavyzdžiui, prie tokių yra priskiriamas martinis, portveinas, cheresas, madera.
Vadinasi, tai nėra tik vadinamasis rašalas – prasto skonio spirituotas vynas, skirtas pigiam apsvaigimui. Spirituotas vynas sudaro apie 45 proc. visos vynų rinkos.
Per šių metų penkis pirmuosius mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, stipresnio nei 15 proc. alkoholio pardavimai smuko 77 proc., rodo 15min.lt pateikta VMI statistika.
Per šių metų penkis pirmuosius mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, stipresnio nei 15 proc. alkoholio pardavimai smuko 77 proc
R.Apulskis skundėsi, jog didinti akcizą spiritiniam vynui ragino ir aludariai. Pastarųjų atstovas Saulius Galadauskas 15min.lt aiškino stipresnius gėrimus priskiriantis prie labiau socialiai rizikingų gėrimų, todėl logiška, kad jiems akcizas ir turėjo didėti daugiau.
Tikslas – atpratinti gerti?
„O kam dabar lengva“, – paklaustas, kaip aludariams atsiliepė akcizų didinimas, sakė S.Galadauskas.
Alui akcizas buvo didinamas 10 proc., spirituotam vynui – 14 proc. Pasak S.Galadausko, alus yra mažiau socialiai rizikingas gėrimas, todėl natūralu, kad ir jo akcizas buvo keliamas mažiau.
„Natūralu, kad akzicai tam ir yra, kad mažintų vartojimą tų gėrimų, kurie yra labiausiai socialiai rizikingi gėrimai. Tai čia valdžios požiūris yra suprantamas. Alus galbūt mažiau socialiai rizikingas gėrimas, bet ir jam akcizai nuolatos didinami. Jeigu mes lyginsime su vokiečiais, tai mūsų akcizai yra didesni, jeigu su švedais ar norvegais, tai dar labai nedideli“, – sakė S.Galadauskas.
Jis, kaip ir R.Apulskis, aiškino manąs, kad akcizų didinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turėtų būti nuoseklus.
„Tikslas – mažinti alkoholio prieinamumą per akcizus. Tik, mūsų manymu, labai svarbus yra subalansuotas kėlimas, nuoseklus, proporcingas, apgalvotas, nuoseklus, kad nieko nežlugdytų“, – sakė S.Galadauskas.
Paklaustas, ar 14 proc. akcizo tarifo kėlimas spirituotam vynui nežlugo pastarojo gamintojų, jis sakė, kad „rašalo“ niekas nepasiges.
„Mes kalbam apie „vaisiuką“, „rašalą“. Tai apie ką mes kalbam? O pasižiūrėkit į kitų spirituotų vynų kainą ir maržą – ar akcizas jiems reiškia ką nors?“, – klausė S.Galadauskas.
Bokale ieškojo pinigų pensijoms
Pažadas šiemet grąžinti pensijas ant kojų sukėlė automobilių savininkus ir alaus mėgėjus – ketinta įvesti automobilių mokestį ir dar kartą didinti akcizą alkoholiui. Iš pradžių premjeras persigalvojo dėl automobilių, o po susitikimo su aludariais atsisakė planų 50 proc. didinti alkoholio akcizą ir taip rasti pinigų pensijoms.
Nors S.Galadauskas mažiausiai rizikingu gėrimu vadina alų, būtent jam labiausiai akcizą norėjo didinti finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Siūloma stipriam alkoholiui akcizą didinti tik 5 procentais, nes labiau padidinus mažėja apyvartos. Daugiau apmokestinti siūloma silpnus vynus ir fermentuotus gėrimus, jiems siūloma tarifą padidinti 35 procentais, bet gėrimų kaina didėtų apie 18 centų. Alui mes siūlome akcizą padidinti 50 proc., bet nedidinti akcizo mažosioms alaus darykloms, kurios gamina ribotą alaus kiekį. Didelių alaus daryklų alaus pusės litro pabrangimas siektų 17 centų“, – anksčiau aiškino finansų ministras.
Nors akcizas didintas mažiau, nei planuota, tačiau alkoholis brango. Pavyzdžiui, kai kuriuose Vilniaus baruose pusė litro alaus brango 0,5–1 Lt.
