Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos viešųjų ryšių agentūros dievagojasi Rusijai nedirbančios, bet Kremliaus pinigų neatsisako

Putino voratinklis
„Scanpix“/AFP/15min.lt fotomontažas / Putino voratinklis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didžiųjų Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų vadovai viešai deklaruoja, kad niekada nedirbtų Rusijos bendrovėms, kurių interesai nukreipti prieš Lietuvą. Tuo pat metu jų klientais jau dabar yra tokių Kremliaus valdomų milžinų kaip „Gazprom“ ar „Rosatom“ dukterinės bendrovės. Tarp jų – Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją dujotiekį klojanti „Nord Stream“ ir su Lietuva į ginčus dėl galimai padarytos milijoninės žalos uždarant Ignalinos atominę elektrinę įsivėlusi „Nukem Technologies“.

Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ šiuo metu mūsų šalyje aktyviai ieško komunikacijos agentūrų, kurioms keliami reikalavimai ne tik imtis propagandinės veiklos Lietuvoje ir Lenkijoje, rinkti ir periodiškai pateikti svarbią informaciją, bet ir padėti įgyvendinti Lietuvai pavojingus atominių elektrinių projektus kaimyninėse šalyse.

Vilioja dideli pelnai

Valstybės institucijos savo informacinius srautus ir įvaizdžio formavimo paslaugas patiki komunikacijos agentūroms net nesigilindamos, kam šios bendrovės jau yra įsipareigojusios.

Lietuvoje veikiančios viešųjų ryšių agentūros kratosi skandalingojo „Rosatom“ pasiūlymo, kuris jau dabar sulaukė nemenko žiniasklaidos dėmesio, tačiau bent jau dalis jų iki šiol Kremliaus pinigų neatsisakinėjo.

Antai komunikacijos agentūra „Integrity“ tvarko ir Lietuvos užsienio ministerijos, ir „Gazprom“ dukterinės bendrovės „Nord stream“  komunikacinius projektus.

Tai, jog per Baltijos jūrą iš Rusijos į Vokietiją tiesiamas dujotiekis prieštarauja Lietuvos ekonominiams interesams ir visam regionui kelia ekologinį pavojų, Lietuvos komunikacijos specialistams netampa kliūtimi uždirbti.

Panašiai atsitiko skiriant milijonus Visagino atominės elektrinės (VAE) viešinimo darbams. Kad konkursą laimėjusi ryšių su visuomene agentūra „VRP Hill+Knowlton“ jau yra pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį su tiesioginio VAE konkurento Rusijos branduolinės energetikos koncerno „Rosatom“ valdoma įmone „Nukem Technologies“, pirkimų komisijai nepasirodė svarbu.

Šiuo metu pavadinimą į „VRP Hill+Knowlton Strategies“ pakeitusi bendrovė toliau dirba su Kremliui pavaldžia įmone ir prieš porą mėnesių buvo pasirinkta „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės LESTO viešinimo paslaugoms teikti.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje.

Lietuvos saugumo politikos specialistai ir komunikacijos ekspertai pastebi, kad nepaisant to, jog į mūsų šalį ateinančių Kremliaus bendrovių informacinius padalinius valdo FSB atsargos karininkai, lietuviškas viešųjų ryšių įmones dažnai apakina gero uždarbio galimybė, o klientų interesų konfliktai ar nacionaliniai interesai lieka antrame ar net trečiame plane.

Nerimą kelia ir tai, kad valstybės institucijos savo informacinius srautus ir įvaizdžio formavimo paslaugas patiki komunikacijos agentūroms net nesigilindamos, kam šios bendrovės jau įsipareigojusios.

Ieško propagandinio ruporo

Teikiamų paslaugų rezultatas turi būti sėkmingas „Atomenergeprom“ ir kitų Rusijos atominės energetikos įmonių verslo tikslų įgyvendinimas Lietuvoje, – rašoma Rusijos bendrovės siūlyme.

15min.lt gavo Lietuvos viešųjų ryšių agentūroms išsiuntinėtą „Rosatom“ pasiūlymą, kurio techninės sąlygos priverčia suklusti.

Įmonėms keliami reikalavimai dirbti su tikslinėmis grupėmis – žiniasklaidos priemonėmis, politikais, visuomeninėmis organizacijomis, tarp kurių kaip svarbūs išskiriami žaliųjų judėjimai, aukštosiomis mokyklomis, studentija.

Nurodoma didelį dėmesį skirti socialiniams tinklams. „Teikiamų paslaugų rezultatas turi būti sėkmingas „Atomenergeprom“ ir kitų Rusijos atominės energetikos įmonių verslo tikslų įgyvendinimas Lietuvoje“, – rašoma reikalavimuose.

Rusijos valstybinė bendrovė norėtų, kad būtų sudaryta specialistų grupė, kuri į užsakovo prašymus privalėtų reaguoti per 24 valandas. Užsakovas turi būti nedelsiant informuojamas apie įvykius Lietuvoje, kurie gali būti susiję su jo interesais. Ataskaitos turi būti siunčiamos kas savaitę, išsamesnės – kas mėnesį.

„Rosatom“ pasiūlymą Lietuvos agentūros išsiuntinėjo Rusijos komunikacijos bendrovė „PR Inc.“, kuri tvarko ir kitų didelių Kremliaus įmonių komunikaciją.

Užsakovo tikslas – teigiamo įvaizdžio formavimas Lietuvoje ir Lenkijoje, kur visuomenė ir įtakos grupės turi būti informuotos apie Rusijos atominės energetikos privalumus. Siekiama pagalbos teikiant kompleksinius „Rosatom“ pasiūlymus dėl statomų atominių elektrinių. Šiuo metu „Rosatom“ dalyvauja Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje ir „Baltijsko“ atominės elektrinės Karaliaučiuje statybose.

Taip pat nurodoma, kad visuomenė turi būti informuota apie „pažangiausius Rusijos sprendimus atominės energetikos saugumo klausimais“. Tam komunikacijos specialistams nurodoma užmegzti ryšius su ekspertų bendruomenėmis ir visuomeninėmis organizacijomis.

Sutartį siūloma pasirašyti 24 mėnesiams, o apmokėjimas priklausytų nuo konkrečių darbų. „Rosatom“ pasiūlymą Lietuvos agentūroms išsiuntinėjo žinoma Rusijos komunikacijos bendrovė „PR Inc.“

Pasiūlymo kratosi

Mūsų principinė nuostata, kad su rusiško kapitalo bendrovėmis, kurias galima įtarti veikimu prieš Lietuvą, mes nedirbame, – sakė M.Ardišauskas.

Vienos didžiausių viešųjų ryšių bendrovių Lietuvoje „VRP Hill+Knowlton Strategies“ vykdomasis direktorius Mindaugas Ardišauskas 15min.lt teigė, kad „Rosatom“ pasiūlymo negavo, tačiau net jei jo ir sulauktų, konkurse nedalyvautų.

„Mūsų principinė nuostata, kad su rusiško kapitalo bendrovėmis, kurias galima įtarti veikimu prieš Lietuvą, mes nedirbame“, – sakė jis.

Panašios pozicijos laikėsi bendrovės „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas: „Tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad buvo keletas užklausų bangų. Viena Rusijos ryšių su visuomene agentūra išsiuntė pirminę užklausą. Mes atsakėme, kad šis pasiūlymas mūsų nedomina. Nepaisant to, vėliau mes gavome antrą prašymą dar kartą įvertinti galimybes dalyvauti konkurse. Mes laikomės nuostatos, kad negalime padėti tokioms bendrovėmis.“

Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Mindaugas Ardišauskas
Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Mindaugas Ardišauskas

Įmonės „Publicum“ valdybos pirmininkui Ričardui Jarmalavičiui „Rosatom“ pasiūlymas taip pat pasirodė nepriimtinas: „Šį pasiūlymą esame gavę, tačiau konkurse tikrai nedalyvausime. Nei „Rosatom“, nei jų dukterinių kompanijų ar kitų panašių Rusijos valstybinių bendrovių organizuojamuose konkursuose mes nedalyvaujame. Pirmiausia tai yra pilietinė pozicija. Antra, tai būtų interesų konflikto klausimas. Dirbdamas su Rusijos valstybinėmis bendrovėmis, žinant jų specifiką, turėtum nuolatinių interesų konfliktų veikti Lietuvoje.“

Agentūros „Integrity“ direktorė Daiva Lialytė 15min.lt nurodė, kad šis pasiūlymas įmonei netinka. „Pasiūlymą gavome, bet konkurse nedalyvausime. Tai aktyvus projektas, kurio mes nesiruošiame imtis“, – sakė ji.

Interesų konflikto nemato

Nepaisant ryšių su Rusijos branduolinės energetikos ministerijai pavaldžia įmone, „VRP Hill+Knowlton“ 2012 m. laimėjo UAB „Visagino atominė elektrinė“ 4,5 mln. litų konkursą VAE viešinimui, o šiuo metu imasi tvarkyti AB LESTO viešųjų ryšių klausimus.

Nors visi 15min.lt apklausti komunikacijos agentūrų vadovai įvardijo savo principinę poziciją nedirbti su neretai itin politizuotomis Rusijos valstybinėmis įmonėmis, tačiau pažvelgus į kai kurių jų klientų sąrašus susidaro įspūdis, kad Kremliaus pinigai Lietuvoje laukiami.

„VRP Hill+Knowlton Strategies“ direktorius M.Ardišauskas patvirtino, kad jo vadovaujama agentūra vis dar dirba su bendrove „Nukem Technologies“.

Tai Vokietijoje registruota bendrovė, kurią dar 2009 m. nusipirko Rusijos „Rosatom“ kontroliuojama įmonė. Su „Nukem Technologies“ Lietuvai teko spręsti ne vieną konfliktinę situaciją uždarant Ignalinos atominę elektrinę. Skaičiuojamas prarastas laikas ir pinigai, o su projektu dirbę specialistai neslepia įžvelgią Rusijos įtaką sabotuojant projektą.

„Taip, mes dirbame su šia bendrove. „Nukem“ tapo „Rosatom“ dukterine įmone mums su jais jau dirbant. Turime reikalų išskirtinai su biuru Vokietijoje, kuriame sėdi tik vokiečiai, ir su jų žmogumi Ignalinoje. Mes atsakingi tik už informacijos, susijusios su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, sklaidą. Viskas“, – sakė M.Ardišauskas.

Šioje vietoje derėtų prisiminti, kad „VRP Hill+Knowlton“ apie savo bendradarbiavimo pradžią su „Nukem Technologies“ paskelbė 2012 m. kovą, o valstybinės Rusijos bendrovės „Rosatom“ valdoma „Atomenergeprom“ šią įmonę už 81 mln. litų nusipirko dar 2009 m. gruodį. Lietuva branduolinių atliekų saugyklos statybos sutartį su „Nukem Technologies“ pasirašė 2005 m., kai ši bendrovė dar neturėjo sąsajų su Rusijos valdžia.

BFL/Tomo Lukšio nuotr./„Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu ir Žygimantas Vaičiūnas
BFL/Tomo Lukšio nuotr./„Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu ir Žygimantas Vaičiūnas

Nepaisant akivaizdžių darbinių ryšių su Rusijos branduolinės energetikos koncorciumui pavaldžia įmone „VRP Hill+Knowlton Strategies“ 2012 m. laimėjo Lietuvos valstybinės bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ 4,5 mln. litų konkursą VAE viešinimui. Vėliau ši sutartis buvo nutraukta, tačiau lėšos jau buvo įsisavintos.

Niekas pavojaus nematė. Nei mes, nei potencialus klientas, nei esamas. Viena atominė buvo uždaroma, kita – planuojama statyti. Su „Rosatom“ jokių kontaktų neturėjome ir nesu įsitikinęs, ar mes iš viso šitą reikalą derinom su „Nukem“, – teigė M.Ardišauskas.

„Niekas pavojaus nematė. Nei mes, nei potencialus klientas, nei esamas. Viena atominė buvo uždaroma, kita – planuojama statyti. Su „Rosatom“ jokių kontaktų neturėjome ir nesu įsitikinęs, ar mes iš viso šitą reikalą derinom su „Nukem“. Tiesiog perspėjome, kad vyks konkursas, kuriame ruošiamės dalyvauti.

Nei mūsų biure, nei šalia jo tikrai nėra jokių rusiškų pėdsakų. Mūsų nuostata labai aiški, jei tik pamatom rusiškos bendrovės ekonominius interesus su politiniu prieskoniu, mes su ja nedirbam. „Nukem“ atvejis buvo visai kitoks. Tai technologinis projektas“, – aiškino M.Ardišauskas.

Tai, kad „VRP Hill+Knowlton Strategies“ tęsią darbą su „Rosatom“ dukterine įmone netrukdo bendrovei dirbti ir su Lietuvos valstybinėmis energetikos įmonėmis. Šių metų gegužę bendrovė laimėjo 850 tūkst. litų „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės LESTO ryšių su visuomene paslaugų pirkimo konkursą.

Pasyvus projektas

Kitas Kremliaus pinigų atėjimo į Lietuvos visuomenės nuomonės formuotojų sąskaitas pavyzdys – „Gazprom“ dukterinė įmonė „Nord stream“ (anksčiau „North Transgas“), kurios viešinimu mūsų šalyje užsiima komunikacijos agentūra „Integrity“.

Asm. arch. nuotr./„Galbūt jie taip supranta ryšius su visuomene. Gal jiems nerūpi įmonės reputacija. Aš tvirtai galiu pasakyti, kad nei mūsų bendrovė, nei kitos save gerbiančios viešųjų ryšių agentūros tokių paslaugų tikrai nesiūlo“, – sakė RSVAA tarybos narė, agentūros „Integrity PR“ direktorė Daiva Lialytė.
Agentūros „Integrity PR“ direktorė Daiva Lialytė.

„Nord stream“ buvo sukurta dujotiekiui nuo Rusijos iki Vokietijos Baltijos jūros dugnu tiesti. Rusijos dujotiekio projektas kėlė audringą Lietuvos politikų reakciją. Buvo aiškiai įvardyta, kad „Nord stream“ didina ekologinės katastrofos riziką šiuo aspektu itin jautrioje Baltijos jūroje.

Neabejota, kad tokiu būdu Rusija siekia užsitikrinti alternatyvų dujų kelią į Vakarų Europą, kuris suteiktų daugiau galimybių spausti mažesnes Baltijos šalis ir Ukrainą, per kurias iki tol ėjo pagrindiniai dujotekiai ir kurios gaudavo atlygį už dujų tranzitą.

„Integrity“ direktorės D.Lialytė teigimu, šis projektas nėra panašus į dabar viešumon iškilusį „Rosatom“ pasiūlymą: „Mes neslepiame savo klientų. Tai ganėtinai pasyvus projektas, kuris greitai baigsis. Atliekame monitoringą ir esame tam atvejui, jei Lietuvoje atsirastų, kas domisi šiuo projektu. Padėtume bendrauti, tačiau „Nord stream“ mažai kas domisi.“

Įsipareigojimai „Gazprom“ dukterinei įmonei „Nord Stream“ netapo kliūtimi Lietuvos užsienio reikalų ministerijai samdyti agentūrą „Integrity“. Vienas iš bendrų projektų – „Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymas“.

Komunikacijos agentūros Įsipareigojimai „Nord Stream“ bendrovei netapo kliūtimi Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pasamdyti „Integrity“ teikti viešinimo paslaugas. Vienas iš bendrų projektų – „Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymas“.

Paklausta, ar nesunku derinti klientų interesus ir atriboti informacinius srautus, „Integrity“ vadovė atsakė, kad tai du nesusiję projektai.

Pasak jos, nereiktų ieškoti problemos ten, kur jos nėra. Antai JAV vienas didelės viešųjų ryšių agentūros aukštas dirba respublikonams, o kitas – demokratams ir dėl to niekam klausimų nekyla.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Linas Linkevičius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Linas Linkevičius

15min.lt nepavyko gauti URM pozicijos, ar darbas Kremliaus valdomoms įmonėms nėra kliūtis komunikacijos bendrovėms gauti Lietuvos valstybės institucijų užsakymų ir ar šiuo aspektu konkursuose dalyvaujančios įmonės iš viso vertinamos. Situaciją pažadėta išsiaiškinti artimiausiu metu.

Taip pat užtikrinta, kad jokia jautri informacija viešųjų ryšių agentūrų darbuotojams nėra prieinama, o viešinimo paslaugos labiau susijusios su renginių organizavimu ir informacijos apie juos teikimu.

Galimų interesų konfliktų nevertina

LESTO nevertino ryšių su visuomene paslaugų tiekėjų klientų portfelio, tačiau įvertino tiekėjų patirtį teikiant tokio pobūdžio paslaugas, – teigė M.Burba.

Bendrovės LESTO atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba 15min.lt teigė, kad vykdydama viešuosius pirkimus įmonė visada griežtai laikosi Lietuvos įstatymų.

„Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąlygų, draudžiančių ir ribojančiu tiekėjų dalyvavimą pirkime, sąrašas. Jame nėra numatytas draudimas viešajame pirkime dalyvauti tiekėjams, teikiantiems analogiškas paslaugas pirkėjams kitose šalyse“, – nurodė jis.

Pasak M.Burbos, LESTO nevertino ryšių su visuomene paslaugų tiekėjų klientų portfelio, tačiau atsižvelgė į agentūrų patirtį teikiant tokio pobūdžio paslaugas.

„Viešųjų pirkimų komisija sulaukė 8 rinkos dalyvių pasiūlymų, todėl, manome, jog buvo užtikrinta pakankama konkurencija tarp dalyvių. Siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, konkurso dalyvių pasiūlymus vertino komisija, sudaryta ne tik iš LESTO specialistų, bet ir iš pagrindinio bendrovės akcininko – holdingo „Lietuvos energija“ komunikacijos ekspertų“, – paaiškino įmonės atstovas.

Jis pabrėžė, kad LESTO sudaromose viešųjų pirkimų sutartyse įtrauktas skyrius „Konfidencialumas“, kuriame apibrėžiami šalių įsipareigojimai neatskleisti konfidencialios informacijos, nustatoma konfidencialios informacijos apimtis ir numatomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą.

Taip pat M.Burba patikslino, kad LESTO iki šiol nėra įsigijusi paslaugų iš bendrovės „VRP Hill+Knowlton Strategies“, nes sutartis dar nėra pasirašyta.

Profesinės etikos standartai

Tai, kas nėra draudžiama įstatymais, gali būti draudžiama verslo etikos standartais, – dėstė L.Kontrimas.

Komunikacijos ekspertas, bendrovės „PIAR“ vadovas, buvęs Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos tarybos pirmininkas Linas Kontrimas 15min.lt nurodė, kad galimų interesų konfliktų išvengti turėtų padėti įstatymai ir verslo etika.

„Tai, kas nėra draudžiama įstatymais, gali būti draudžiama verslo etikos standartais. Vienas iš mūsų verslo kertinių akmenų yra konfidencialios informacijos saugojimas. Lietuvos agentūros dar tik kuria savo verslo kultūrą. Tokiose jaunose valstybėse ir užsakovai, ir kai kurie kolegos ne visada atkreipia dėmesį į subtiliąsias užsakymo puses“, – sakė jis.

Linas Kontrimas
Linas Kontrimas

Kita problema, pasak L.Kontrimo, kad ryšių su visuomene agentūrų savininkai, kaip ir dažnas Lietuvos verslininkas, į visus užsakymus žvelgia vien iš ekonominės naudos pozicijos:

„Taip yra ne iš gero gyvenimo. Galiu tik džiaugtis pastebėdamas, kad jau kuris laikas net ir tarp mano kolegų vyksta diskusija, ar verta priimti užsakymą, jei jis kertasi su šalies ar galų gale tos agentūros darbuotojų vertybėmis, tačiau ši diskusija dar labai gležna.“

Pasak pašnekovo, kiekviena įmonė turėtų iš anksto nutarti, kaip turi elgtis kilus abejotinoms situacijoms: „Man pačiam savo darbe tenka susidurti su atvejais, kai ateina pasiūlymai dalyvauti konkursuose, jiems ruošiamasi ir tik vėliau, pradėjus diskusijas, kyla klausimas, ar tai nesikirs su kitų klientų interesais.“

Noriu labai aiškiai pasakyti – Rusija beveik visuose projektuose, jei tik turės galimybę, užsiims propagandine veikla, – sakė asociacijos vadovas.

L.Kontrimas siūlė nebijoti Rusijos įmonių. „Manau, kad didžioji dalis kolegų, kaip ir aš, nesergame nesveika rusofobija. Mes žinome, kas tai per šalis ir kokių tikslų siekia. Tai visiems aišku ir kiekvienas Lietuvos pilietis tai turi žinoti, tačiau ne visada verslo kasdienybė yra susijusi su politika. O jei taip yra, tai ne visada tokia praktika ateina iš Rusijos.“

Tuo pat metu jis teigė neabejojantis, kad Kremliaus kontroliuojamos įmonės niekada nepraleis progos imtis propagandos.

„Noriu labai aiškiai pasakyti – Rusija beveik visuose projektuose, jei tik turės galimybę, užsiims propagandine veikla. Tai valstybė, kuri propagandą savo užsienio politikoje naudoja nuo neatmenamų laikų. Ji propagandiniais įrankiais ne tik sugeba išlaikyti savo imperinę sudėtį, bet dar ir kelti didžiulę grėsmę kaimynėms“, – kalbėjo pašnekovas.

Neturime tvirto stuburo

Norint išgyventi mūsų rinkoje reikia galvojant ne apie metus ar dešimtmečius į priekį, o apie šiandien ir rytoj. Kai kurios agentūros neturi net galimybės svarstyti, kokios pasekmės laukia imantis vieno ar kito užsakymo.

L.Kontrimas sutiko, kad valstybinės Rusijos įmonės Lietuvoje siekia ne tik komercinių tikslų: „Taip, mes žinome, kad „Rosatom“, „Nukem“, „Gazprom“ yra Rusijos propagandiniai įrankiai, bet tai taip pat stiprią įtaką pasaulio ekonomikai darantys vienetai.

Jei turėtume stuburą, mes nedirbtumėme srityse, kur mumis gali lengvai manipuliuoti. Aiškiai pasakytume, kokias paslaugas galime teikti ir ko nesiimsime daryti niekada. Paskutiniai žodžiai turi skambėti ir kaip piliečio, ir kaip verslo atstovo.“

Paklaustas, ar per viešųjų ryšių agentūras Rusija negali kompromituoti strateginių Lietuvos projektų, L.Kontrimas teigė:

„Tokių paslaugų net neįvardinčiau ryšių su visuomene paslaugomis. Tai yra purvinos veiklos, kurios turi baigtis teismuose. Kartais apie tai, koks galutinis paslaugos tikslas, vykdytojai net nežino. Agentūros kviečiamos į konkursus, joms formuluojamos užduotys sukurti konkretų produktą ir užsakymas įvykdomas net nežinant, kokiam tikslui tai bus naudojama.

Ne naujiena visame pasaulyje, kad verslininkai ieško specialistų, kurie dirbtų prieš konkurentus, kurtų prieš juos tiesiogiai nukreiptą reklamą. Daug tokių pavyzdžių yra ir mūsų Konkurencijos taryboje.“

Pasak viešųjų ryšių specialisto, nemažai Lietuvos bendrovių turi galvoti apie išgyvenimą, todėl atidžiai rinktis klientų  negali.

Seni KGB metodai

Mums buvo žinoma, kad verslininkų atranką vykdė Rusijos specialiosios tarnybos. Buvo vertinama, kiek galima paveikti lietuviškas įmones, o gal ir siekta kitų tikslų, – prisiminė A.Anušauskas.

Seimo narys, istorikas, buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas 15min.lt teigė, kad pavojai dirbant su Rusijos įmonėmis yra akivaizdūs.

„Tokios prielaidos visiškai teisingos ir pagrįstos. Žinoma, kad interesų konfliktas gali kilti. Nepamirškime ir dar vienos aplinkybės – Rusijoje, tokiose įmonėse kaip „Rosneft“ ar „Gazprom“, nuo seno susiklosčiusi praktika į svarbius postus, kurie susiję su komunikavimu, darbinti buvusius FSB (Federalinės saugumo tarnybos, KGB funkcijų perėmėjos – red. past.) specialistus.

LRT nuotr./Arvydas Anušauskas
LRT nuotr./Arvydas Anušauskas

Anksčiau tokią praktiką naudojo KGB ir ji visiškai nėra pasikeitusi. Pakanka pažiūrėti į didžiausias valstybines Rusijos įmones ir jose aukštus postus užimančius darbuotojus. Tokie žmonės dažnai būna žvalgybos rezervo karininkai. Jie atsakingi už informacijos rinkimą ir analizę“, – sakė jis.

A.Anušauskas prisiminė, kad į Karaliaučiaus srityje vykusias atominės elektrinės statybas buvo bandoma įtraukti Lietuvos įmones:

„Mums buvo žinoma, kad verslininkų atranką vykdė Rusijos specialiosios tarnybos. Buvo vertinama, kiek galima paveikti lietuviškas įmones, o gal ir siekta kitų tikslų – pavyzdžiui, atitraukti bendroves nuo kitų svarbių projektų Lietuvoje (tuo metu kaip tik sprendėsi VAE statybų klausymas – red. past.).“

„Gazprom“ turi efektyvesnių kelių veikti

Rinkti informaciją ir pateikti ataskaitas, kas darosi viešoje erdvėje, nėra nieko blogo. Tokias paslaugas užsako ir Rytų, ir Vakarų, ir net Lietuvos bendrovės. Klausimas, kas vėliau su ta informacija daroma, – sakė A.Katauskas.

Ryšių su visuomene agentūros „Novamedia“ vadovas A.Katauskas teigė, kad „Rosatom“ pasiūlymą atmetė iš karto ne tik dėl keistų reikalavimų.

„Mes dirbame su energetikos bendrovėmis, tik ne iš Rytų, o iš Šiaurės. Mūsų klientas yra Latvijos „Elektrum“. Net nesvarstome kitų tokių užklausų, nesvarbu, iš kokios šalies jie ateitų, nes tai būtų aiškus interesų konfliktas“, – nurodė jis.

A.Katauskas prisiminė, kaip jam pačiam 2005 m. teko dirbti Kazachstanui ir šios šalies bendrove „KazMunayGaz“ vykstant „Mažeikių naftos“ pardavimo sandoriui.

„Rinkti informaciją ir pateikti ataskaitas, kas darosi viešoje erdvėje, nėra nieko blogo. Tokias paslaugas užsako ir Rytų, ir Vakarų, ir net Lietuvos bendrovės. Klausimas, kas vėliau su ta informacija daroma. Jeigu žinai, kad informacija bus naudojama prieš Lietuvos valstybės interesus, tai kiekvienas profesionalas pats turi apsispręsti, ar ją teikti“, – savo nuomone dalinosi agentūros vadovas.

Pasak jo, reikia bijoti kitko: „Iš patirties galiu pasakyti, kad didžiosios Rusijos bendrovės, tokios kaip „Gazprom“, savo reikalus tvarko ne per ryšių su visuomene įmones. Lietuvos rinkoje jos seniau, nei agentūros. Ilgalaikis buvimas šalyje tokių bendrovių atstovams suformavo galimybes bendrauti visais įmanomais būdais su jas dominančiais asmenimis. Prisiminkime, kiek daug girdėjome apie tokių bendrovių ryšius su Lietuvos politikais.“

Pinigais visko nenupirksi

Norint sugriauti nacionalinės svarbos projektą pinigų neužtenka.

Paklaustas, kokią įtaką strateginiams projektams galėtų padaryti Lietuvoje veikiančios viešųjų ryšių įmonės, jei gautų neribotą finansavimą, A.Katauskas sakė: „Norint sugriauti nacionalinės svarbos projektą pinigų neužtenka. Patys viešųjų ryšių specialistai nevaldo jokių informacinių kanalų. Tokiose šalyse kaip Lietuva yra pakankamai daug saugiklių, kurie leidžia pamatyti tokius bandymus. Visada atsiras žurnalistas, kuris abejos, kanalas, kuris užduos nepatogius klausimus, tinklaraštininkas, kuris rašys, kaip jam atrodo.

Nova media nuotr./Arijus Katauskas
Nova media nuotr./Arijus Katauskas

Mūsų profesijos žmonių nereikia mistifikuoti. Mes negalime nugriauti vieno projekto ir pastatyti kito. Mūsų darbas tik didelės dėlionės dalis, kuri nėra lemiama.“

Jo nuomone, Rusijos bendrovės vykdo savo projektus, atlieka visos Rytų Europos valstybių informacinės erdvės monitoringą, mato neigiamus atsiliepimus, juolab kad „Rosatom“ dalyvauja daugelyje projektų, kurie vykdomi aplink ir nori reaguoti. „Logiška, kad neigiamą informaciją bandoma atskiesti pozityvia“, – sakė A.Katauskas.

Derinti neįmanoma

Galiu įsivaizduoti darbą su keliomis farmacijos bendrovėmis, tačiau tokie kompromisai nėra įmanomi kalbant apie energetiką ar kitas jautrias sritis, – nurodė R.Jarmalavičius.

Agentūros „Publicum“ valdybos pirmininko R.Jarmalavičiaus nuomone, klientų pasirinkimas labai priklauso nuo rinkos dydžio ir ekonomikos sektoriaus jautrumo.

„Didelėje rinkoje skirtingus interesus derinti gali būti įmanoma, tačiau ne tokioje rinkoje kaip Lietuva. Reikia pažvelgti į sektorius. Galiu įsivaizduoti darbą su keliomis farmacijos bendrovėmis, kurios kuria skirtingų grupių vaistus, bet tokie kompromisai nėra įmanomi kalbant apie energetiką ar kitas valstybei jautrias sritis“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, „Rosatom“ pasiūlymui iškilus viešumon Rusijos energetikos įmonėms Lietuvoje skleisti sau naudingą informaciją gali tapti sunkiau. „Matėme reikalavimus ir mums yra akivaizdu, kad agentūra, kuri šio užsakymo imsis, taps instrumentu geopolitiniuose žaidimuose. Tai ir profesinės etikos klausimas“, – sakė R.Jarmalavičius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką