2010 metais verslininkas iš JAV Jake'as George'as pamatė laisvą rinkos nišą ir nusprendė ja pasinaudoti. Kartu su žmona Lydia pardavė didžiąją dalį šeimos turto, persikėlė į mažesnį butą ir surinko 10 tūkst. JAV dolerių įstatinio kapitalo, už kurį įkūrė „GreenLink Collective“.
Verslo planas pasiteisino. Kiekvienais metais apyvarta augo dvigubai ir pora netrukus atidarė antrą savo firmos padalinį.
Tai įprasta verslo sėkmės istorija, nutikusi JAV Vašingtono valstijose. Išskyrus galbūt tai, kad J.George'o klientams siūloma prekė – marihuana.
Tai įprasta verslo sėkmės istorija, nutikusi JAV Vašingtono valstijose. Išskyrus galbūt tai, kad J.George'o klientams siūloma prekė – marihuana.
Pardavinėti „žolę“ leidžiama mažiau nei pusėje JAV valstijų, o federaliniai įstatymai vis dar tai draudžia.
Marihuana kelia ir daug kultūrinių asociacijų, ne visada teigiamų. Tačiau vis daugiau amerikiečių verslininkų, tokių kaip J.George'as, stengiasi paversti kanapes didžiuliu verslu.
Nemažai „pionierių“ į šią sritį pasuko iš idėjos – tikėdami kanapių medicininiu poveikiu arba atpalaiduojančiomis savybėmis. Tačiau kiti jose įžvelgia tik verslo galimybę – ir investuoja, tikėdamiesi, kad legalios marihuanos paklausa augs, o su ja siejamos stigmos silpnės.
Galimybės ir kliūtys
Entuziastingi rinkų analitikai kuria ambicingas prognozes. Legalios marihuanos rinka iki JAV iki 2018-ųjų galėtų išaugti tiek, kad per metus atneštų nuo 4,5 iki 6 mlrd. JAV dolerių pajamų, teigia šiai pramonės šakai skirtas leidinys „MMJ Business Daily“. 2013-aisiais marihuanos rinka siekė 1,3-1,5 mlrd. dolerių.
San Franciske įsikūręs kanapių verslo investuotojų tinklas „ArcView Group“ teigia, kad vien šiemet legali marihuanos rinka augs 64 proc., iki 2,34 mlrd. dolerių. Per penkerius metus ji pasiektų 10,2 mlrd. dolerių apyvartą.
„Tikrai galima uždirbti pinigų“, – mano pelno nesiekiančios organizacijos RAND narkotikų politikos tyrimų centras, sekantis su narkotinėmis medžiagomis susijusias tendencijas, direktorius Beau Kilmeris. Jo vertinimu, amerikiečiai šiuo metu legaliai ir nelegaliai marihuanai išleidžia „dešimtis milijardų dolerių“, o „visiškai legali rinka galėtų atnešti milijardus dolerių pajamų“.
Dabar už nelegalią marihuaną mokama kaina yra aukšta, kad atpirktų augintojų ir pardavėjų riziką patekti į kalėjimą – ši rizika legalizavus kanapes dingtų
Tačiau jis perspėja, kad neįmanoma tiksliai prognozuoti tokios neišbandytos rinkos. Dabar už nelegalią marihuaną mokama kaina yra aukšta, kad atpirktų augintojų ir pardavėjų riziką patekti į kalėjimą – ši rizika legalizavus kanapes dingtų, sako B.Kilmeris.
O jei jas būtų leidžiama auginti kaip bet kurią kitą žemės ūkio kultūrą, kainos kristų ir dėl masto ekonomikos poveikio. „Šiuo metu niekas nieko tiksliai nežino“, – apibendrina jis.
Be to, marihuanos startuoliams gresia tam tikros kliūtys, su kuriomis nesusiduria kiti nauji verslai. Į tokias įmones dažnai skersai žiūri bankai, nuomotojai, bendruomenės lyderiai, netgi šeimų nariai. Verslininkams sunku rasti patalpas, gauti paskolą ar netgi užtikrinti savo verslo saugumą.
Besikeičianti sritis
Šiuo metu medicininiams tikslams marihuana galima prekiauti 20-yje JAV valstijų ir Kolumbijos Apygardoje, tačiau esama planų legalizuoti kanapes ir kitur, taip pat ir Niujorke. Tačiau tokios valstijos kaip Koloradas ir Vašingtonas jau gerokai toliau pažengusios šioje srityje.
2012-ųjų lapkritį šių dviejų valstijų piliečiai referendumu nusprendė, kad vartoti marihuaną būtų leidžiama ir rekreaciniais tikslais. Nuo to laiko įstatymų leidėjai kūrė teisinę bazę, reguliuojančią šią pramonės šaką nuo sėklos iki dūmo – panašiai kaip reguliuojama alkoholio ar tabako rinka.
Kolorade verslininkai gali ir auginti produktą, ir jį pardavinėti. Vašingtone ir tuo, ir tuo užsiimti gali tik medicininės marihuanos verslai, tačiau rekreacinės marihuanos verslininkai turi pasirinkti – arba tik auginti, arba tik pardavinėti.
Esama panašių taisyklių, galiojančių abiejose valstijose. Pavyzdžiui, visi miestai, rajonai ir apygardos turi teisę nuspręsti, ar leis kanapių verslams įsikurti savo bendruomenėse.
Bet esama ir skirtumų. Kolorade verslininkai gali ir auginti produktą, ir jį pardavinėti. Vašingtone ir tuo, ir tuo užsiimti gali tik medicininės marihuanos verslai, tačiau rekreacinės marihuanos verslininkai turi pasirinkti – arba tik auginti, arba tik pardavinėti.
Vašingtone taikomas 25 proc. mokestis pardavimams. Tuo tarpu Kolorade, be 2,9 proc. valstijos mokesčio ir kitų vietinių rinkliavų, taikomas 10 proc. tarifas mažmeninei prekybai ir 15 proc. akcizas didmeninei prekybai.
Nors federaliniai įstatymai vis dar kriminalizuoja prekybą kanapėmis, rugpjūtį valdžia pareiškė, kad ją legalizavusiose valstijose į tai nesikiš, nebent marihuanos parduotuvės paaiškės esančios priedanga sunkių narkotikų karteliams arba pardavinės prekes nepilnamečiams.
Atstovų Rūmų narys demokratas iš Kolorado Jaredas Polisas pateikė įstatymo projektą, kuris marihuanos kontrolę iš federalinių agentūrų perduotų valstijoms – panašiai yra su alkoholiu.
Respektabilus verslas
Vis dar esama abejonių, ar marihuanos rinka tikrai turi tiek potencialo, kiek teigia entuziastai, tačiau verslūs amerikiečiai – tokie kaip J.George'as – pasiryžę rizikuoti.
Vašingtono valstijos gyventojas anksčiau dirbo elektronikos prekeiviu, o idėja imtis prekybos žole kilo 2008-aisiais apsilankius vienoje vietinėje vaistinėje, kur su receptu norėjo įsigyti medicininės marihuanos.
Jis tikėjosi, kad tai bus profesionaliai veikianti įstaiga, tačiau vietoje to išvydo ką kita – „daugybė žmonių vieni per kitus bandė kalbėtis su gydytoju kažkieno garaže“, – prisimena jis. „Viena moteris šalia manęs, pagyvenusi moteris invalido vežimėlyje, verkė ir atrodė, kad jai labai nemalonu ten lankytis.“
Kaip ir daugelyje parduotuvių, nuolatiniai klientai gali įsigyti lojalumo kortelę.
Patirtis jį įkvėpė pasiūlyti geresnę alternatyvą. Jo vaistinė, kurioje pardavinėja marihuaną su receptais, turi sodą, kuriame auginamos kanapės, pardavimo salę ir kepyklėlę, kurioje nerūkantiems pacientams kepami maisto produktai su kanapėmis. Kaip ir daugelyje parduotuvių, nuolatiniai klientai gali įsigyti lojalumo kortelę.
Tačiau kuriant verslą pasitaikė nemažai kliūčių – didžiausia iš jų buvo rasti banką, kuris sutiktų bendradarbiauti. Kanapių verslininkams ši problema dažnai iškyla, tą pripažįsta ir valstijos politikai. J.George'as sako esantis priverstas atsiskaitymus vykdyti tik grynaisiais pinigais, nes joks bankas nenori jam atidaryti banko sąskaitos, o be jos jis negali aptarnauti klientų mokėjimo kortelių.
Iš nekilnojamojo turto į kanapes
Jay Czarkowskis, turintis medicininės marihuanos vaistinę Boulderio mieste Kolorade, prieš tai neturėjo jokių ryšių su kanapių verslu. Kartu su žmona Diane jis turėjo statybų bendrovę, kuri bankrutavo prasidėjus nekilnojamojo turto krizei. Tada jiedu nusprendė keisti verslo sritį. „Kai pirmą kartą kilo idėja – mes nebuvome marihuanos augintojai, narkotikų prekeiviai ar narkomanai – aš jaučiau, kad tai puiki proga pradėti verslą, bet nieko apie tai nežinojome“, – pasakoja J.Czarkowskis.
Turėdami 50 tūkst. dolerių jie įkūrė kompaniją „Boulder King Care“. Viename iš jiems priklausiusių pastatų jie įkūrė vaistinę, o kitoje ėmėsi auginti kanapes. D.Czarkowski pasakoja, kad dirbdama statybų versle ji ne kartą ėmė milijonines paskolas ir jas sėkmingai grąžino, o banke turėjo daugybę verslo ir asmeninių sąskaitų. Tačiau šios buvo uždarytos, kai tik bankas sužinojo, kad „Boulder King Care“ prekiauja medicinine marihuana.
Jie kreipėsi į daugybę bankų, kol rado vietinę kredito įstaigą, sutikusią bendradarbiauti. Po to verslas suklestėjo. Iki 2012-ųjų verslas ėmė nešti 2,4 mln. JAV dolerių pajamas.
Nesąžiningi nuomotojai
JAV valdžia pažadėjo imtis priemonių, kad legalaus marihuanos verslo ėmęsi verslininkai galėtų lengviau susitarti su bankais. Tačiau yra ir kitų problemų – pavyzdžiui, kaip rasti patalpas verslui? Miestų bendruomenės neypatingai nori matyti marihuanos krautuvėlę savo kaimynystėje.
„Rasti vietą vaistinei buvo ir vis dar yra labai sudėtinga, – pripažįsta D.Czarkowski. – Daugelis savininkų nenori nuomoti patalpų šiam verslui. Juos dar labiau varžo miestų planavimo apribojimai ir taisyklė, draudžianti atidaryti parduotuvę arčiau nei tūkstantis pėdų (300 metrų) nuo mokyklų ar darželių.“
Genifer Murray su šiais sunkumais susidūrė tiesiogiai. Į kanapių verslą ji sugalvojo žengti 2010-aisiais, po pokalbio su pažįstamu. „Mes tiesiog ėmėme kalbėtis ir aš jam pasakiau, kad esu mokslininkė, – pasakoja mikrobiologės diplomą turinti G.Murray. – Jis pabandė išsiaiškinti, koks mano požiūris į kanapes, o tada papasakojo apie kanapių stiprumo tyrimus“, kurie padeda nustatyti, kurios rūšys pakankamai efektyvios, bet nedaro žalos organizmui.
šties, „pirmus šešis mėnesius bijojau, kad mane suims“, – prisimena G.Murray. Nors Kolorado valstijoje jos verslas buvo visiškai legalus, jis pažeidė federalinius įstatymus.
Pasidomėjusi šia sritimi ji atidarė savo pačios tyrimų laboratoriją, „CannLabs“. Tačiau rasti patalpų Denveryje buvo sunki ir ilgai užtrukusi užduotis. Ji sako, kad net trys nuomotojai ją tiesiog apgavo – pavyzdžiui, vienas nepasakė, kad jam apribotos nuosavybės teisės. Nuomojamų patalpų savininkai žinojo, kad ji nesikreips į teisėsaugą, nes kanapių verslas vis dar sukelia įtarimų.
Išties, „pirmus šešis mėnesius bijojau, kad mane suims“, – prisimena G.Murray. Nors Kolorado valstijoje jos verslas buvo visiškai legalus, jis pažeidė federalinius įstatymus.
Be to, prieš pat jai atidarant savo įmonę, federalinės agentūros uždarė kitą tyrimų laboratoriją, kuri kreipėsi į valdžią dėl licencijos.
Tačiau šiuo metu ji turi daugiau vilties. Nors jos penkių žmonių įmonė pelno dar neneša, ji sako jau beveik suradusi investuotojų ir ledai gali pajudėti. Jos skaičiavimais, šiuo metu savo kanapių produktus tiria tik apie 7 proc. pardavėjų – daugumai tam tiesiog neužtenka lėšų. Tačiau šiemet kanapių produktų testavimas taps privalomas – o tai, mano G.Murray, duos jos verslui minią klientų.
